Populiariausi knygų veikėjai „išlipa“ iš knygų puslapių ir virsta skulptūromis, kurios yra lankomos gausių turistų būrių ir primena istorijas, virtusias nemirštančia klasika. Kokios yra žinomiausios skulptūros Lietuvoje ir pasaulyje, skirtos knygų herojams, pristato interneto knygynas patogupirkti.lt
„Mažasis princas“ Niujorke
Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“ – laikui nepavaldus kūrinys, kuriuo žavisi tiek maži, tiek ir suaugę skaitytojai. Tad nenuostabu, jog šiam herojui pagerbti iškilo daugybė skulptūrų visame pasaulyje. Nemažai jų yra rašytojoje gimtojoje šalyje – Prancūzijoje, o Japonijoje šiam veikėjui yra skirtas net visas muziejus.
Vieną žinomiausių Mažojo princo skulptūrų galima išvysti Niujorko Long Aislando saloje prie Nortporto įlankos. Šalia ten įkurtos bibliotekos, nuo 2006 m. stovi bronzinė statula, skirta atminti po planetas keliaujantį auksaplaukį berniuką. Ši vieta skulptūrai pasirinkta neatsitiktinai – A. de Saint-Exupéry atvyko į Niujorką iš okupuotos Prancūzijos dalies Antrojo pasaulinio karo metais ir apsigyveno Manhatane. Vis dėlto, miestietiškos vasaros jam buvo per karštos ir per triukšmingos, tad kurti jis išvykdavo arčiau vandens ir geros bibliotekos. Būtent ten jis ir pabaigė rašyti savo filosofinę pasaką, kurią jau aštuoniasdešimt metų skaito visas pasaulis.
„Meškiukas Pedingtonas“ Londone
Vienas garsiausių pasaulio meškiukų, dėvintis mėlyną lietpaltį ir raudoną žvejo kepuraitę, meškiukas Pedingtonas, taip pat yra nusipelnęs skulptūros – knygų apie meškiuko nuotykius visame pasaulyje yra parduota daugiau nei 35 milijonai! Skulptūrą vaikų knygų personažui galima išvysti ne kur kitur, o Londone, kur, atvykęs iš Peru, meškiukas sėdėjo Pedingtono traukinių stotyje ir žvalgėsi į keleivius, o prie jo palto buvo priklijuotas raštelis: „Prašome pasirūpinti šiuo meškinu. Ačiū“. Autorius Michael Bond aprašė šmaikščius meškiuko nuotykius, apsigyvenus jį priglaudusių Braunų šeimoje, ir po savęs nuolat paliekant chaoso ir netikėtumų pėdsakus.
2000 m., Londono traukinių stotyje, buvo atidengta realaus dydžio bronzinė meškiuko Pedingtono skulptūra, pritraukianti daugybę lankytojų iš viso pasaulio įsiamžinti prie šio mylimo vaikų knygų herojaus. Beje, dar viena skulptūra šiam pūkuotam veikėjui yra pastatyta ir jo gimtajame mieste Limoje, Peru.
„Undinėlė“ Kopenhagoje
Labiausiai pamėgta turistų vieta Danijoje ir viena labiausiai fotografuojamų skulptūrų visame pasaulyje stovi Kopenhagoje ir yra skirta Hanso Kristiano Anderseno pasakai „Undinėlė“. Ši nedidukė bronzinė skulptūra stovi „Langelinie“ prieplaukoje jau daugiau nei šimtmetį, o ją Kopenhagai padovanojo Danijos aludaris Carlas Jacobsenas.
H. K. Andersenas sukūrė laikui atsparią pasaką apie undinę, kuri kas rytą iš jūros dugno atplaukia į vandens paviršių, įsitaiso ant uolos ir ilgesingai žiūri į krantą, kad galėtų išvysti savo mylimąjį princą. C. Jacobsenas įsimylėjo šią personažę, pamatęs pagal šią pasaką pastatytą baleto spektaklį karališkajame Danijos teatre, o Undinėlę įkūnijusi baleto šokėja ir tapo įkvėpimu garsiausiai šalies skulptūrai. C. Jacobsenas paprašė skulptoriaus Edvardo Erikseno pastatyti skulptūrą ir 1913 m. rugpjūčio 23 d. ji išvydo dienos šviesą. Ši diena taip pat laikoma ir Undinėlės gimtadieniu.
Don Kichotas ir Sančo Pansa Madride
Ispanų rašytojo Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – kertinė literatūros ir filosofijos figūra, kuri yra įamžinta ne viename architektūriniame paminkle. Žinomiausia šio iliuzijų pasaulyje gyvenančio riterio ir jo „ant Žemės vaikštančio“ palydovo Sančo Pansos su savo asilu statula stovi Madride, Ispanijos aikštėje.
Iki šių laikų Don Kichotas ir jo ištikimasis ginklanešys Sančo Pansa įkūnija dvigubo žvilgsnio į pasaulio idėją – šie nemirtingi personažai simbolizuoja, jog svajingasis idealistas riteris ir racionalusis protas yra visuomet išvien einantys bendrakeleiviai, neįsivaizduojami vienas be kito, neatsiejama žmogiškojo mąstymo dermė. Literatūrinis paminklas Madride stovi nuo 1929 m. ir yra skirtas M. de Servanteso 300-osioms antrosios istorijos dalies apie Don Kichoto nuotykius metinėms paminėti.
Džuljeta Veronoje
Besilankančių Italijoje, meilės mieste Veronoje, viena pagrindinių lankytinų vietų – Kapulečių šeimos, iš visų laikų garsiausios meilės istorijos „Romeo ir Džuljeta“ kiemas. Jame nuo 1972 m. atgimusioje bronzinėje skulptūroje stovi Viljamo Šekspyro Džuljeta. Šalia skulptūros – žymusis Džuljetos balkonas, įkurtas name, išlikusiame nuo XIII a., iš kurio ji šnekėdavo su savo mylimuoju. Beje, yra šaltinių, teigiančių, jog originaliajame V. Šekspyro tekste apie balkoną net nebuvo užsiminta – išties, garsiausias visų laikų dramaturgas Italijoje net nebuvo lankęsis ir apie Veroną sužinojo iš Italijos rašytojų kūrinių. Visgi, nuo XX a. tiek balkonas, tiek, kaip tikima, laimę atnešanti Džuljetos skulptūra, tapo labiausiai lankytina Veronos vieta, kasmet pritraukusia milijonus turistų.
„Eglė žalčių karalienė“ Lietuvoje ir pasaulyje
Ko gero mažai lietuvių yra nemačiusių skulptūros Palangoje, pastatytos pagal gražiausią Salomėjos Nėries poemą – pasaką „Eglė žalčių karalienė“. 1960 m. dailininkas ir skulptorius Robertas Antinis legendinę lietuvišką pasaką įamžino Birutės botanikos parke.
Visgi, tai tikrai ne vienintelė skulptūra skirta įamžinti S. Nėries personažei. Šiemet atidengta medinė „Eglės žalčių karalienės“ skulptūra, patekusi į Guinnesso rekordų knygą! Anykščių šilelyje panevėžiečiai menininkai Valerij Kunigel, Virginijus Tarulis ir Deividas Tarulis Lietuvai padovanojo dar vieną literatūrinį paminklą, kurio aukštis – 25 metrai ir 11 centimetrų. Iš ąžuolo pagaminta skulptūra – aukščiausia pasaulyje.
„Eglę žalčių karalienę“ galima išvysti ne tik gimtinėje – jos atminimas pasiekė netgi tolimąją Australiją. Bronzinį S. Nėries literatūrinei personažei skirtą paminklą galima aptikti Glebe parke Kanberoje – tai 1988 m. vietos lietuvių bendruomenės dovana, skirta 200 metų Australijos įkūrimo proga.
„Rugiuose prie bedugnės“ Sudarge
Visų laikų jaunimo biblija tapęs kūrinys „Rugiuose prie bedugnės“ – tai istorija apie paauglį Houldeną ir jo kelią per gyvenimą, bandant suprast savo dvasinį pasaulį, protestuojant prieš primestas taisykles ir tiesiog stebint tą keistąjį pasaulį iš šalies. Klasika virtusį kūrinį parašė amerikietis rašytojas Jerome David Salinger ir vos prieš keletą metų Lietuvoje taip pat atsirado skulptūra būtent šiam kūriniui.
Nors J. D.Salingeris gimė Manhatane, JAV, tačiau jo giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio Šakių rajone, tuo metu priklaususio Rusijos imperijai. Tad būtent šioje vietoje prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui kilo mintis pastatyti skulptūrą, menančią šį kūrinį bei veikėją. Skulptoriaus Nerijaus Ermino sukurta skulptūra vaizduoja tuščiavidurį žmogaus siluetą, stovintį ant bedugnės krašto. Garsiajame rašytojo romane pagrindinis veikėjas Houldenas yra pasakęs: „Aš labai norėčiau stovėti ant bedugnės krašto ir gaudyti vaikus, kurie bėga ir krenta į bedugnę“, – ši citata ir tapo 2020 m. Sudarge iškilusios skulptūros idėjos pagrindu.
