Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendrabučių kieme kauniečiai sunerimo – buvo pastebėta, jog į didelį statybinių atliekų konteinerį darbininkai meta senas knygas.
Iki vakaro senovinėmis medicinos mokslų knygomis buvo užpildytas daugiau nei 5 kubinių metrų konteineris. Dauguma XIX a. knygų – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos autorių.
Trečiadienio popietę Kultūros paveldo departamentas paskelbė, kad pradės tyrimą: Kaune sunaikinus senovines knygas, Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą
Gavome žinutę iš LSMU atstovo, kad turime stabdyti, nes buvo sudėtos ne tos knygos.
„Ekonovus“ atstovė spaudai V.Balčiauskaitė papasakojo, kur šiuo metu yra knygos bei kokiomis aplinkybės jos atsidūrė „Ekonovus“: „LSMU pateikė užsakymą mums, kad sunaikintume knygas. Jį priėmėme ir atsivežėme siuntinį, kurį jie mums buvo sudėję. Kaip tik buvome pradėję jas tvarkyti, ruošti presavimui ir tada gavome žinutę iš LSMU atstovo, kad turime stabdyti, nes buvo sudėtos ne tos knygos.“
Toks jų sunaikinimas tikrai gali būti laikomas paveldo naikinimu.
Į „Ekonovus“ padalinį atvykęs paveldo specialistas Andrius Liakas mano, kad vienareikšmiškai kalbėti apie knygas bei jas vertinti kaip nehigieniškas neįmanoma, nes ant jų – tarpukario universitetų antspaudai: „Toks jų sunaikinimas tikrai gali būti laikomas paveldo naikinimu.“
„Dabar savo rankose laikau likučius iš Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, o kitoje – iš Stepono Batoro universiteto Vilniuje“, – sakė jis.
15min susisiekus su LSMU atstovu žiniasklaidai Tautvydu Bulvičiumi, jis teigė, kad jie patys situaciją dar aiškinasi. Visgi pašnekovas akcentavo – visos knygos yra nurašytos pagal oficialų kultūros ministro įsakymą: „Mes juk esame universitetas, neatsakingai su knygomis nesielgiame, todėl susisiekėme su ministerija, ji parašė įsakymą.“
„Kiek man yra žinoma, tai net nėra knygos, o kažkokie seni žurnalai. Jie nuo sovietmečio buvo laikomi rūsiuose, kurie buvo užpilti vandeniu. [Žurnalai] yra net netinkami naudoti pagal higienos normas <...>. Jokia prasme jie nebeturi vertės, be to, jie yra skaitmenizuoti, visos didžiosios bibliotekos turi po egzempliorių“, – sakė jis.
A.Liakas taip pat patvirtino, kad kai kurios knygos yra periodiniai leidiniai.
Kultūros ministerija: Lietuvos bibliotekos nepriėmė šių leidinių
Suteikusi LSMU leidimą nurašyti senas knygas Kultūros ministerija atsiuntė raštišką komentarą:
„Pagal Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatus Fondo dokumentai gali būti nurašomi tik juos negrįžtamai sugadinus, kai restauravimo ar rekonstrukcijos kaštai ženkliai viršija pačių dokumentų vertę, juos sunaikinus, dingus aplinkybėmis, kurios vertinamos kaip nenugalimos jėgos (force majeure). Tokiais atvejais dokumentai nurašomi tik kultūros ministro įsakymu.
Vadovaudamasi šiuo teisės aktu, LSMU biblioteka ir informacijos centras 2022 m. rugsėjį kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydama leisti nurašyti nepataisomai sugadintus ir grybelio pažeistus periodinius leidinius ir dokumentus. Prie prašymo buvo pridėtas nurašymo komisijos posėdžio protokolas ir ekspertų komisijos išvados. Prieš nurašant leidiniai buvo pasiūlyti Nacionalinei bibliotekai ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, kurios jų nepaėmė dėl turimų leidinių dubliavimo.
Vis dėlto biblioteka turėtų gerbti nurašomą savo turtą ir apgalvoti pagarbesnes atsisveikinimo su nepataisomai sugadintais leidiniais galimybes.
Vis dėlto biblioteka turėtų gerbti nurašomą savo turtą ir apgalvoti pagarbesnes atsisveikinimo su nepataisomai sugadintais leidiniais galimybes (pavyzdžiui, perdirbimą).“
Knygos su Lietuvos tarpukario institucijų antspaudais
„Tai yra knygos, kurioms yra daugiau nei 100 ar 150 metų. Pagal LR įstatymus, kultūros vertybe yra laikomas daiktas, kuris yra senesnis nei 50 metų. Radus tokį daiktą, jį privaloma perduoti Kultūros paveldo departamentui. Čia mes turime 5–6 kub. m kultūros vertybių, kurios yra tris kartus senesnės, nei laikoma pagal įstatymą“, – teigė Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkas Justas Rimavičius.
Istorikas pastebi, jog daugelis knygų yra paženklintos Lietuvos tarpukario institucijų antspaudais – Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universiteto), Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto). Taip pat kai kuriose knygose išlikę prisegti tarpukario bibliotekų lapeliai.
Konteineryje buvo XVIII a. knygų
Asmenys, J.Rimavičiui pranešę apie likimo valiai paliktas knygas, teigė, jog tarp XIX a. knygų buvo įsimaišę ir XVIII a. pabaigos leidinių. Tačiau vakare įvykio vietos apžiūrėti atvykęs istorikas tokių knygų jau nerado.
15min žurnalistams kauniečiai pasakojo, jog dalį knygų pasiėmė praeiviai.
„Tokio senumo literatūra reikalauja specifinių laikymo sąlygų – tam tikro drėgmės kiekio, muziejinių laikymo sąlygų. Dabar knygos yra po atviru dangumi. Ant jų gali lyti, taigi taip gali būti padaryta dar didesnė žala“, – teigė istorikas.
Apie įvykį miesto gyventojai informavo policiją bei Kultūros paveldo departamentą.