Skaitymas balsu
Bestselerių autorė K.Sabaliauskaitė renginio metu pasakojo, kad jos meilė literatūrai atsirado po skaitymo balsu.
VISAS NAUJIENAS APIE KNYGŲ MUGĘ RASITE ČIA
„Man labai daug knygų skaitydavo senelis. Taip ir pati išmokau skaityti – žvilgsniu sekdavau tekstą tariant garsą“, – sakė rašytoja.
Ji pasakojo, kad sėdėti ir klausyti istorijų, jei pasakotojas ar skaitovas yra geras, yra didelė prabanga, nes tada fantazija tiesiog skrajoja.
„Pasakos vinilo plokštelėse buvo didelė vaikystės dalis, nes suaugusieji ne visada turėdavo laiko paskaityti“, – prisiminė K.Sabaliauskaitė ir šypsodamasi pasakojo, kad kartais tokios plokštelės užstrigdavo, o iš pasakotos garsinės istorijos likdavo tik ore kybantis ir besikartojantis garsas.
Rašytoja kalbėjo, kad rašydama knygą „Petro imperatorė“ klausė daug amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso kūrybos.
„Daug klausau muzikos kurdama. Man tai padeda blokuoti triukšmą“, – apie savo kūrybą pasakojo rašytoja.
Jai muzika taip pat padeda pajusti kūriniuose pasakojamos epochos atmosferą: „Muzika gali išreikšti daugiau negu žodžiais.“
Skaitymo balsu kultūra
Renginyje K.Sabaliauskaitė, kalbėdama apie skaitymo balsu istorinį kontekstą, sakė, kad mūsų krašto ypatybė yra ta, jog grožinė literatūra čia atkeliavo vėlai.
Ji kalbėjo, kad XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus viduryje karaliavo prancūziški romanai.
„Šeima susėsdavo vakare. Kas turėdavo gražiausią balsą, dažniausiai tai jaunesnis šeimos narys, imdavo romaną ir po skyrių ar du skaitydavo balsu. Tai buvo toks laiko leidimas kartu“, – aiškino K.Sabaliauskaitė.
Ji sakė, kad nuo XIX amžiaus pradžios, ypač vidurio, į šeimynines pramogas įsijungė muzika – pradėti platinti leidiniai su natomis, atsirado pianinas.
Tad miestiečių namuose vakarais skambėdavo ne tik balsu skaitomos knygos, bet ir skambinimas pianinu.
„Silva rerum“ virsmas
Renginyje pasakota, kad pirmąsias dvi „Silva rerum“ dalis įgarsino aktorė Jovita Jankelaitytė. Likusias dvi – aktorius Darius Gumauskas.
„Žmonės seniai teiravosi apie audio knygą, bet mano prakeiksmas, kad aš nemoku daryti atmestinai“, – apie perfekcionizmą kalbėjo K.Sabaliauskaitė.
Pradedant „Silva rerum“ įgarsinimo darbus buvo surengta balsų atranka. Rašytoja atviravo, kad atranka buvo labai didelė, nes reikėjo ieškoti balsų, kurie kaip ir filme, atitiktų kūrinių dvasią ir turinį. O į pagalbą atrankoje buvo pasitelktas režisierius Gintaras Varnas.
Paskutinėms „Silva rerum“ dalims pasirinktas kito aktoriaus balsas, nes, pasak rašytojos, reikėjo būtent tokio balso.
Šiuo balsu tapęs aktorius D.Gumauskas juokavo, kad jam atrankos metu pavyko apgauti K.Sabaliauskaitę, nes atrankai reikėjo įskaityti tekstą apie sceną, kurioje nušaunamas arklys. D.Gumauskas pasakojo, kad jis turėjo darbo su žirgais patirties, tad ši scena jam buvo itin skaudi.
„Perskaičiau taip, kad mane išgirdo“, – sakė D.Gumauskas, o į tai atsakiusi K.Sabaliauskaitė šypsojosi, jog buvo girdima, kad žmogus supranta tai, ką skaito.
Aktorius pasakojo, kad jo galimybės yra įgarsinti tekstą tris valandas nesustojant – vėliau balsas pradeda kimti.
„Į studiją turi ateiti pameditavęs, atsipalaidavęs. Ten visi užsikrėtę tuo perfekcionizmu. Tave pasitinka kaip „F-1“ pilotą“, – juokavo aktorius.
D.Gumauskas pasakojo, kad, pavyzdžiui, prieš pradedant įrašą mikrofonas jam būdavo pastatomas milimetrų tikslumu, įrašinėjant reikėdavo stengtis tyliai atsigerti vandens. O kartais atėjus į studiją sulaukdavo pastabų, kad pats yra per mažai pailsėjęs, nes tai iš karto girdima jo balse.
„Niekur kitur taip nebuvo dirbama“, – visus šypsotis vertė D.Gumauskas.
Tačiau K.Sabaliauskaitė juokdamasi gynėsi: „Nesu buvusi studijoje ir nežinau, kaip galėjau ką nors užkrėsti perfekcionizmu.“
„Silva rerum“ audio knygose girdima ir kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kurta muzika. K.Sabaliauskaitė renginyje pasakojo, kad kai tik pirmą kartą išgirdo jo kūrybą, iš karto suprato, kad jai reikia G.Gelgoto talento pagalbos.
„Buvau užburta ir man daugiau nekilo klausimų, ko noriu“, – atviravo rašytoja.