Kalbėdami apie praėjusių metų tendencijas, dvyliktuką sudarę ekspertai pažymėjo tai, kad sąraše yra dvi elektroninės knygos ir du komiksai. Kalbėdama apie tai, kad į sąrašą pateko elektroninės knygos, Elžbieta Banytė atkreipė dėmesį, kad paprastai tokiu formatu pas mus publikuojami meilės romanai, fantastinė literatūra, o šįsyk tai yra poezija. Apie Virginijos Kulvinskaitės ir Tomo Petrulio kūrinius ji sakė, kad abi knygos yra kūrybišos, abi netikėtos.
Saulius Vasiliauskas teigė, kad nereikia į komiksus žiūrėti kaip į „ne literatūrą“, jissakė, kad „nėra grynosios literatūros“. Pavyzdžiui, Miglė Anušauskaitė, anot jo, sugebėjo suderinti plačius kontekstus su žaviu, nepretenzingu kalbėjimo būdu, gerai sudėti akcentus. Dalia Satkauskytė apie šią knygą sakė, kad abu šie komiksai yra puikios literatūros pavyzdžiai, abu nagrinėja sudėtingas temas – tremtį, semiotiką. E.Banytė sakė, kad komiksai svarbūs ir pateikiant vaikams sunkias temas patraukliu būdu. „Tam, kad mes sugebėtume prieiti prie istorijos, reikia ieškoti naujų formų, priimtinų jauniems žmonėms“, – sakė ji. Kalbėdama apie Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą ji sakė, kad šiame komikse pateikiamos kasdienybės detalės jaudina labiau nei konkretūs skaičiai, per kelis pavyzdžius parodomos žmogiškosios tragedijos.
Tarp kitų dvyliktuko tendencijų galima įžvelgti ir tai, kad jame dominuoja moterys ir labai daug jaunų autorių – vyriausias iš dvyliktuke esančių autorių – Vytautas Toleikis – yra gimęs 1960 metais.
Kalbėdama apie dvyliktuke esančią Daivos Čepkauskaitės knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“, D.Satkauskytė sakė, kad jos pavadinimas puikiai apibūdina turinį. Ekspertės teigimu, ši knyga perteikia geriausias vaikų literatūros tradicijas, – nuo estetines pagavos, iki temų – nepatogumo, vaikiškų baimių. „Ji sugeba prijaukinti tas baimes, kas yra labai svarbu“, – sakė ekspertė.
Apibūdindama Agnės Žagrakalytės knygą „Štai:“ E.Banytė sakė, kad jos patekimą į dvyliktuką iš dalies lėmė tai, kad lietuvių poezijai žaismingumas yra svarbus, o šios poetės poezija yra žaisminga, erotiška, ji rašo gyvai, čia daug asmeniškų detalių.
Kalbėdama apie Rimvydo Stankevičiaus knygą D.Satkauskytė sakė, kad šis poetas jau kone pretenduoja į klasiko statusą ir tokiu atveju kyla problema, kad iš tokių autorių daugiau tikimasi, o ši knyga žymi R.Stankevičiaus kaip poeto atsigavimą ir visiškai išlaiko išbandymą.
Daug komplimentų sulaukė Gyčio Norvilo knyga „Grimzdimas“. D.Satkauskytė sakė, kad ši knyga nepatogi, erzina skaitytoją, bet tuo pat metu šokiravimas nėra savaiminis, tai tradicijų išbandymas ir įtvirtinimas tuo pat metu. Kalbėdamas apie asmeninius dalykus poetas kalba ir apie archeologinius, metafizinius klodus. S.Vasiliauskas sakė, kad tai puikiai subalansuota knyga, susidedanti ne tik iš eilėraščių, bet ir iš piešinių, išskirtų konceptualių sakinių. E.Banytė sakė, kad šis autorius stebina kiekvieną kartą, turi savo balsą, kiekvieną kartą randa kažkokių klodų ir kažkuo primena Sigitą Gedą.
Šiame sąraše yra tik du lietuvių autorių romanai. Apie Undinės Radzevičiūtės knygą „Kraujas mėlynas“ E.Banytė sakė, jog šios autorės kiekviena nauja knyga yra nuotykis. Tai – lengvai skaitomas romanas, bet kai užverti paskutinį jo puslapį, supranti, kad tai romanas apie savižiną. Tuo tarpu Gabijos Grušaitės romaną ji apibūdino kaip parodančią didelę tuštumą, kuri slepiasi po turtingų žmonių gyvenimo būdu, ji meistriškai atskleidė „nieko nejautimą“.
S.Vasiliauskas apie G.Grušaitės knygą sakė, kad ji pirmoji mūsų literatūroje sukūrė hipsterio hedonisto veikėjo, neturinčio gilesnio tikslo gyvenime, portretą.
S.Vasiliauskas apie G.Grušaitės knygą sakė, kad ji pirmoji mūsų literatūroje sukūrė hipsterio hedonisto veikėjo, neturinčio gilesnio tikslo gyvenime, portretą.
Apie Andriaus Jakučiūno kūrinį D.Satkauskytė sakė, kad ji yra parodoksali – ją galima vadinti mūsų visuomenės būklės refleksija ir priešnuodžiu, ji parašyta su nepaprastai puikia vaizduote. „Bus kai kurių vietų, kurios kai ką piktins, nes jis tam tikras šventenybes lietuvių kultūros dekonstruoja“, – sakė ekspertė, pridūrusi, kad norėtųsi duoti paskaityti ją tiems, kas projektuoja mūsų kutūros gyvenimą. Apie V.Toleikio kūrinį E.Banytė sakė, kad jo knyga yra istorija apie save, savo prisiminimus, tai – kibirkščiuojantis pasakojimas, gerai papasakotas gyvenimas. D.Satkauskytė pabrėžė, kad tai knyga yra unikali ir kaip tam tikra socialinė analizė, ji atskleidžia mūsų provincijos gyvenimą brandžiu sovietmečiu.
Susitikimo pabaigoje buvo paskelbta, kam šiemet atiteko kūrybiškiausios knygos titulas – komisijos sprendimu, šis vardas turėtų atitekti G.Norvilo knygai „Grimzdimas“. Į sceną užlipęs G.Norvilas sakė, kad šis apdovanojimas jam yra netikėtas ir malonus: „Visada paglostymas yra geriau nei su lenta per šonus“. Jis sako tikėjęs savo knyga nuo pat pradžių, jam buvo svarbu sukurti tam tikrą intrigą, o kūrinį apibūdina kaip tokį, kuriame autorius leidžiasi į savo dugną, tai kasinėjimasis po savo pasaulį ir bandymas įtraukti skaitytoją.
Praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas
- Miglė Anušauskaitė, Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika: komiksas. Vilnius: Aukso žuvys, 2017
- Daiva Čepauskaitė, Baisiai gražūs eilėraščiai: poezija. Kaunas: Žalias kalnas, 2017
- Gabija Grušaitė, Stasys Šaltoka: vieneri metai: romanas. Vilnius: Lapas, 2017
- Andrius Jakučiūnas, #Utopijos: eseistika. Vilnius: Kitos knygos, 2017
- Virginija Kulvinskaitė, Antrininkė: poezija. Vilnius: Naujas vardas, 2017
- Gytis Norvilas, Grimzdimas: poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017
- Tomas Petrulis, Triukšmo gyvatė: poezija. Vilnius: Naujas vardas, 2017
- Undinė Radzevičiūtė, Kraujas mėlynas: romanas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017
- Rimvydas Stankevičius, Šermuonėlių mantija: poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017
- Vytautas Toleikis, Pasakojimai prabudus: atsiminimai. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017
- Jurga Vilė, Lina Itagaki, Sibiro haiku: komiksas. Vilnius: Aukso žuvys, 2017
- Agnė Žagrakalytė, Štai: poezija. Vilnius: Tyto alba, 2017
