„Lietuvoje labai trūksta ekspertų balso, kuris skaitytų ir vertintų šimtais išleidžiamas knygas – knygų tiražai, pardavimų ar knygynų dešimtukai nieko nereiškia. Šis dvyliktukas yra pastanga pasakyti, kas yra tikrai gera, kokybiška literatūra“, – sakė LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė doc. dr. Solveiga Daugirdaitė, atskleidusi, kad dėl kai kurių pretendentų į dvyliktuką komisijoje virė didelės aistros.
Lietuvių poezijoje dominuoja patyrę meistrai, vyresnės kartos autoriai. Jų darbai su aukšta tonacija nustelbė jaunesnius autorius.
Trylika komisijos narių po kelių perbalsavimų nusprendė, kad kūrybiškiausiomis praėjusių metų knygomis išrinktos: Ilzės Butkutės „Karavanų lopšinės: eilėraščiai“, Zitos Čepaitės „Emigrantės dienoraštis: esė“, Audronės Girdzijauskaitės „Nutolę balsai: portretų metmenys“, Romualdo Granausko „Trys vienatvės: novelių romanas“, Andriaus Jakučiūno „Lalagė: apsakymų vainikas“, Antano A.Jonyno „Kambarys: eilėraščiai“, Donaldo Kajoko „Kurčiam asiliukui: eilėraščiai“, Lauryno Katkaus „Sklepas ir kitos esė“, Valdemaro Kukulo „Saulėlydis mano giesmė: eilėraščiai“, Sigito Parulskio „Prieš mirtį norisi švelnaus: trumpų tekstų knyga“, Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus: istorijos“ ir Algio Skačkausko „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje“.
„Komisijos svarstymai buvo labai įdomūs – jie parodė, kad lietuvių literatūros laukas turi vis daugiau netipiškų žaidėjų. Šiame sąraše daug pavardžių tų, kurie nėra profesionalūs kūrėjai – nauji autoriai dažnai pateikia netikėtumų, – sakė LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas. – Iš prozos darbų daugiausia prieštaringų vertinimų sulaukė A.Jakučiūno knyga „Lalagė“. O lietuvių poezija išlieka aukšto lygio, joje gana ryškiai dominuoja patyrę meistrai, vyresnės kartos autoriai. Jų darbai su aukšta tonacija nustelbė jaunesnius autorius.“
Komisijos narių teigimu, šių metų daugumos literatūrologų favoritais buvo Donaldo Kajoko, A.Jakučiūno, Romualdo Granausko, Undinės Radzevičiūtės kūriniai.
„Labai sustiprėjusi lietuvių dokumentinė literatūra, kuriai atstovauja Z.Čepaitė ir A.Girdzijauskaitė. Prieš penketą – septynetą metų labai atsargiai tokius kūrinius įsileisdavome į dvyliktukus, bet dabar dokumentinės literatūros tendencija labai stipri. O vyresnių rašytojų knygose dokumentika įdomiai koreliuoja su beletristika“, – pastebėjo literatūrologė habil.dr.Jūratė Sprindytė.
Trūksta redaktoriaus kaip literatūrinio agento, kuris turi gerą akį, gali patarti, kaip patobulinti, sutrumpinti tekstą, išvengti pasikartojimų.
Rinkdami kūrybiškiausias knygas, ekspertai įžvelgė ir šių laikų literatūros ydų. Viena svarbiausių jų – trūksta tinkamo redagavimo, kad knygos tekstas būtų paruoštas komunikacijai su skaitytoju.
„Didžiulė mūsų autorių nesėkmė, kad ilgą laiką postsovietinėje visuomenėje redaktorius buvo siejamas su cenzūra, todėl nuspręsta jų atsisakyti. Leidyklose liko tik kalbos redaktoriai. Nebeliko redaktoriaus kaip literatūrinio agento, kuris turi gerą akį, gali patarti, kaip patobulinti, sutrumpinti tekstą, išvengti pasikartojimų, – sakė S.Daugirdaitė. – Rūtos Šepetys pasaulinės sėkmės pavyzdys rodo, kad lietuvių istoriją galima sėkmingai parduoti. Jei, pavyzdžiui, kas nors būtų patarę Herkaus Kunčio romaną „Lietuvis Vilniuje“ gerokai patrumpinti, būtų išėjęs labai sėkmingas kūrinys. Tokių knygų yra vis daugiau ir daugiau. Autoriaus talento neužteka – kartais reikia tiesiog geranoriškos pagalbos.“
Vilniaus knygų mugėje, rašytojų kampe, vasario 25 dieną 13 val. bus paskelbtas premijos už kūrybiškiausią praėjusiais metais išleistą knygą laureatas. Premija laureatui įteikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, minint Kovo 11-ąją.
