Aldo Rossi kritiškai vertino tuomet dominuojantį modernizmą ir miestą matė kaip atminties ir reikšmių pilną urbanistinę struktūrą. Kai autoriai rašė šiuos kūrinius Sontag tebuvo 33-eji, o Rossi – 35-eri. Įdomu netikėtai klasikų jaunystės tekstus skaityti lietuviškai pasirodžius vienu metu po beveik 60 metų. Daug kas pasikeitė, bet daug kas taip pat aktualu“, – teigia leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
Klasika rudeniui
Susan Sontag „Atsižadėkime interpretavimo ir kitos esė“ tai ankstyvųjų Sontag kritikos esė rinkinys, pelnęs autorei vienos įtakingiausių savo kartos JAV mąstytojų vardą. Susan Sontag atkakliai priešinasi pragmatiškam kūrinių interpretavimui ir kviečia skaitytojus su menu kurti jusliškumu ir atvirumu paremtą santykį. Autorę išgarsinusioje esė „Pastabos apie kempą“ Sontag atmeta griežtas ribas tarp aukštosios ir žemosios kultūros ir pirmąkart aprašo kempiškąjį jusliškumą. Šiandien, kaip ir 7-ajame dešimtmetyje, Sontag provokuoja skaitytoją mąstyti kritiškai, laisvai ir jusliškai.
„Susan Sontag leidyklos „Lapas“ kataloge atsidūrė siekiant lietuvių auditorijai plačiau pristatyti vieną įtakingiausių XX a. antros pusės JAV mąstytojų. Sontag žavi minties polėkiu, plačiu interesų lauku, atviru ir drąsiu kalbėjimu. Esė rinkinys lietuvių kalba pasirodo praėjus dvidešimtmečiui po autorės mirties, bet Sontag tekstų aktualumas kultūros laukui ir jo (savi)refleksijai išlieka nepakitęs“, – kalba leidyklos „Lapas“ projektų vadovė Jonė Juchnevičiūtė.
Aldo Rossi – pirmasis italas, apdovanotas prestižine architektūros Pritzkerio premija, dizaineris, vienas svarbiausių XX a. architektūros teoretikų. Jo knyga „Miesto architektūra“ – kanoninė urbanistikos istorijos knyga, pasiūliusi naują tarpdisciplininį žvilgsnį į urbanistikos mokslą. Aldo Rossi teigė, kad miestas yra bendruomenės kūrinys, besikeičiantis laike, kiekvienas unikalus ir įkrautas praeities kartų atminties. Tyrinėjant miestą svarbu atsižvelgti, kaip jame pasireiškia kolektyvinė atmintis, analizuoti urbanistinius faktus – miesto erdves, pastatus, gatves – ir jų kultūrines, istorines, simbolines reikšmes, kurios apibrėžia miesto tapatybę.
„Aldo Rossi tvirtai neigia savo laikmečiui būdingą mono-funkcinį miesto matymą ir primena, kaip žmogiška yra keistis, pasakodamas apie vos per plauką neįgyvendintą Koliziejaus pertvarkymo į vilnos verpyklą projektą. Prigimtinis miestietis Rossi pasiūlo mums miesto tyrinėjimo įrankius ir mylinčiai moko jį matyti kaip nuolatinį tęstinumą. To mums ir reikia, mokantis iš naujo pažinti ir pamilti savo miestus ir miestelius“, – teigia architektė Gilma Teodora Gylytė.
Leidyklos „Lapas“ renginiai šio savaitgalio Sostinės dienų Knygų aikštėje
Šį savaitgalį leidykla „Lapas“ dalyvaus ir Sostinės dienų Knygų aikštėje, kur bus galima rasti ne tik leidyklos leidinius, tačiau ir sudalyvauti knygų pristatymo renginiuose. Penktadienį, 14 val. prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyks knygos „Leidėjo menas“ pristatymas ir diskusija, kurioje Ūla Ambrasaitė kartu su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute nagrinės kuo ši italų rašytojo, vertėjo ir leidėjo R. Calasso knyga svarbi ne tik patiems leidėjams, bet ir knygų skaitytojams.
Šeštadienį, 14 val. kartu su grupės „G&G Sindikatas“ nariu, muzikantu bei rašytoju Kastyčiu Sarnicku Kastetu bei knygų apžvalgininku, literatūros ekspertu Audriumi Ožalu bus pristatomas antrasis K. Sarnicko romanas „Voyage Voyage“, kuriame persipina muzikos pasaulio užkulisiai, veiksmo filmo scenarijaus verti kelionės po Peru nuotykiai, vyriška draugystė ir egzistenciniai klausimai.
Taip pat jau šį šeštadienį bus pristatomi ir naujausi leidyklos „Lapas“ leidiniai: 15 val. 30 min. kartu su Ūla Ambrasaitė, Lietuvos dailėtyrininke, parodų kuratore, poete bei menininke Laima Kreivyte ir poete, rašytoja dr. Virginija Cibarauske bus pristatoma S. Sontag knyga „Atsižadėkime interpretavimo ir kitos esė“, o 18 val. įvyks A. Rossi knygos „Miesto architektūra“ pristatymas, kuriame dalyvaus Ūla Ambrasaitė, Lietuvos architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, architektas, specialusis knygos redaktorius dr. Martynas Mankus bei architektė Gilma Teodora Gylytė.
