„Labai džiaugiamės, kad į šią knygų mugę mūsų su jubiliejumi pasveikinti atvysta ir tiek daug užsienio svečių! Vilniuje lankysis ir paskaitą skaitys Londono dizaino emeritas Deyan Sudjic, taip pat atvyksta ir vienos didžiausių architektūros leidyklų pasaulyje „DOM publishers” ir architektūros studijos „Meuser Architekten” vadovas Philipp Meuser.
Šią savaitę susipažinti galėsime ir su vienos ryškiausių kultūrinių leidyklų „IST Publishing” Ukrainoje įkūrėjomis Anastasia Leonova ir Kateryna Nosko bei literatūros agente ir leidyklos „Clarity“ įkūrėja iš Malaizijos Rosalind Chua“,- pasakoja leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
Pažinti leidybos užkulisius
Šį ketvirtadienį, 13 val., Litexpo Forumo erdvėje, leidykla „Lapas“ pakvies į pokalbį „Ką reiškia būti leidėju?“, kuris kvies susimąstyti apie tai, su kuo leidėjai susiduria ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – kuo skiriasi ir kuo panaši gali būti knygų leidyba Lietuvoje, Malaizijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje?
Įkvėpimu šiai diskusijai tapo „Lapas“ išleidžiama ikoninė italų leidėjo, vertėjo, rašytojo Roberto Calasso (1941–2021), knyga „Leidėjo menas“ („L'impronta dell' editore“). „Ši knyga dažnai įvardinama kaip vienas pamatinių kūrinių, pasakojančių, kas yra leidyba, kas joje yra svarbiausia. Daugybė leidėjų pasaulyje sako, kad būtent ši knyga įkvėpė imtis leidybos verslo, paskatino kitaip pažiūrėti į knygų leidybą. Dabar šį kūrinį galime pristatyti ir lietuvių skaitytojams“,- dalinasi Ūla Ambrasaitė.
Leidyba – daugiau nei verslas. Tai – pašaukimas, menas, gyvenimo būdas. Taip sako pats leidėjas, vadovavęs vienai prestižiškiausių Italijos leidyklų „Adelphi“. Tačiau jis taip pat sako, kad leidyba dažnai atsiskleidžia kaip patikimas ir greitas būdas iššvaistyti milžiniškas pinigų sumas.
Tad kyla klausimas: kas skatina leidėjus imtis šio rizikingo, dažnai labai nedėkingo verslo? Su kokiais paradoksais susiduria leidėjai, kaip jie bando atrasti tas tikrąsias, gerąsias knygas? Kokie didžiausių sėkmių ir nesėkmių pavyzdžiai? Ką patartų pradedantiems leidėjams?
Leidyba – daugiau nei verslas. Tai – pašaukimas, menas, gyvenimo būdas.
Šis pokalbis, kuriame dalyvaus: Ūla Ambrasaitė (Lietuva, „Lapas“), Rosalind Chua (Malaizija, „Clarity Publishing“, „Sivagurunathan & Chua“), Anastasia Leonova (Ukraina, „IST publishing“), Philipp Meuser (Vokietija, „DOM publishers“) turėtų sudominti ne tik knygų leidybos specialistus, bet ir visus knygų mėgėjus, kuriems įdomu, kaip kelią į leidybą randa jų mėgstamos knygos, kaip parenkami viršeliai, kas yra tas nematomasis, tačiau svarbus darbas ruošiant knygas leidybai.
Šokis su galia ir architektūros galvosūkis
Taip pat ketvirtadienį, 17 val. Litexpo , 5.1 salėje leidykla „Lapas“ pakvies ir į architektūros kritiko bei kuratoriaus, Londono dizaino muziejaus vadovo Deyan Sudjic paskaitą – diskusiją „Dancing with Power. The Architects Dilemma“.
Kodėl pasaulio turtingieji ir galingieji – prezidentai, diktatoriai, milijardieriai – taip mėgsta didingą architektūrą? Nori parodyti galią, sukelti pasigėrėjimą, įbauginti ar įsiamžinti pastatuose ir taip priartėti prie nemirtingumo? Deyan Sudjic žvalgysis po pasaulio galingųjų ir jų architektų susitikimų užkulisius ir narplios po pastatų fasadais slypintį politikos, pinigų ir architektūros santykį.
Po Deyan Sudjic paskaitos ir jo knygos „Galios architektūra“ pristatymo, kartu su meno istorike, kuratore, Nacionalinės dailės galerijos vadove Lolita Jablonskiene, architektūros istorike Marija Drėmaite bei architektu, „Office De Architectura“ biuro partneriu Andriumi Rapolu vyks diskusija, kurioje bus bandoma suprasti, kaip šiandienos kontekste atpažinti galios architektūrą ir kaip su ja elgtis – griauti, keisti ar ignoruoti? Ar namų, kvartalų, ištisų miestų naikinimas yra galios architektūros dalis? Ar mums pavyks kažkada nurimti ir susitaikyti su praeitimi jos visos nenugriovus?
Labai simboliška, kad šios Vilniaus knygų mugės metu leidykla „Lapas“ pristatys ir po 10 metų pertraukos išleidžiamą antrąją architekto Audriaus Ambraso knygą „Architektūra kaip galvosūkis“. „Jei pirmoji knyga buvo labiau architektūros ofiso albumas, antrąją knygą Audrius Ambrasas rašė pats, asmeniškai reflektuodamas studijos kūrybą, pasiteisinusius arba nepasiteisinusius sprendimus, laimėtus ir nelaimėtus konkursus.
Ar mums pavyks kažkada nurimti ir susitaikyti su praeitimi jos visos nenugriovus?
Taip pat publikuojamas ir jo tyrimas/esė apie architektūrinius Vilniaus mitus. Neabejoju, kas šios įžvalgos iš architekto „virtuvės“ bus įdomios ne vien patiems architektams, bet ypač miestiečiams – suvokti, kaip vystosi miestas“,- pasakoja Ūla Ambrasaitė. Penktadienį, 14 val. Litexpo, Forumo erdvėje kartu su filosofu Nerijumi Mileriu, architektu ir kritiku Andriumi Ropolu įvyks bei Audriumi Ambrasu įvyks ir knygos pristatymas!
Stiprios moterys kūryboje
Šeštadienį, 18 val. Litexpo, Forumo erdvėje, kartu su trimis žymiomis Lietuvos meno atstovėmis: rašytoja Gabija Grušaite, visuomenininke ir fotografe Neringa Rekašiūte bei šiuolaikinio meno kuratore Neringa Bumbliene bus plačiau aptariamas Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei iš jo gimusi audiovizualinė instaliacija „Pasimatymas su aštunkoju“.
Dalyvės atskleis, kaip išlaikyti kūrybinę drąsą ir autentiškumą, nepaisant nuolatinio auditorijos ir kritikų spaudimo. Diskusijoje bus kalbama apie nuolatinę menininko dilemą balansuojant tarp savo vidinio balso ir išorinių auditorijos bei meno kritikų lūkesčių, ypač kai viešasis diskursas kartais riboja meninę raišką, sprendžiant kas yra „tikrasis" menas ir koks jis turėtų būti.
Vasario 22 – 25 dienomis, Vilniaus knygų mugės metu „Lapas“ taip pat kvies į diskusiją „Apie namus ir architektūrą literatūroje“ bei apie leidybą Ukrainoje ir knygą „Russian Colonialism 101” su autoriumi Maksym Eristavy ir leidėjomis Anastasia Leonova ir Kateryna Nosko, o taip pat apie architektūrą kalbėtis kvies ir Marija Drėmaite su Ryčiu Zemkausku.
