Trečioji poeto, dramaturgo, žurnalisto Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga „Bendratis“ knygynų lentynas pasieks 2018 m. vasarį.
„Jei eilėraščiai – kokie 30 ar 40 – kažkaip pasirašo per ketverius metus, vadinasi, tau tai svarbu. Kasdien kažką rašau, nes iš rašymo, rašymo plačiąja prasme, gyvenu. Tie rašymai gali būti ir neįdomūs, tie, kurie maitina, ir svarbesni, prie kurių kartais sėdi pavargęs ir nusivylęs savimi, kad negali jiems skirti didžiosios dalies savo laiko. Bet stengiuosi niekada nedaryti kažko specialiai, nebijau sau pripažinti, kad turbūt baigėsi tas laikas, kai tiesiog norėjau būti poetu. <...> Dabar atsiranda trečioji poezijos knyga, ir jei jūs ją išleisite, gal ji nėra labai bloga“, – sakė M.Nastaravičius.
Po sėkmingo prisiminimų knygos „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą” pasirodymo 2015-aisiais Violeta Palčinskaitė grįžta prie sau įprasto žanro – poezijos vaikams. Jos knyga „Eilėraščiai iš namų“ pasirodys šių metų rudenį.
„Labai sunku apie eilėraščius kalbėti, ypač apie eilėraščius vaikams. Tik tiek, kad kai „pasirašė“ „Eilėraščiai iš namų“, su baime galvojau, kad jie kitokie. Man labai įdomu, kaip juos priims skaitytojas. Čia jau yra eilių apie tą vaiką, kuris vienoj rankoj laiko mobilų telefoną, o kitoj – močiutės dulkėtą albumėlį, kuriame randa kažkokią paslaptį“, – pasakojo poetė.
Poeto ir fotografo Dainiaus Dirgėlos „Vaidmenų knyga“, išeisianti šių metų gruodį, pasak paties autoriaus, gimė po vieno įvykio: „Kartą jos vidinis vyras pakvietė mano vidinę moterį išgerti kavos. Išgėrusi kavos ir pabendravusi su jos vidiniu vyru mano vidinė moteris tiesiog prabudo, pražydo ir mano pokalbiai su ja atrakino šią „Vaidmenų knygą“.
Debiutinė slemo poezijos atstovo Marijaus Povilo Elijo Martynenko knyga „Be penkių pasaulio pradžia“ – sunkiai apibūdinamo žanro, tačiau arčiausiai „poetinės prozos“ termino. Paties autoriaus teigimu, knygoje sutalpinti jo paties tikrovės liudijimai.
Paklaustas, kokios perspektyvos matyti toliau, Martynenko teigė, jog rašymo, tikriausiai, nepavyks išvengti: „Galbūt sunkiausias laikotarpis rašymui buvo metai, praleisti su vienuoliais. <...> Net kai visiškai neturėjau laiko, pradėjau rašyti laiškus, nes neturėjau susisiekimo priemonių. Dabar sukinėjuos [tarp] „aktorinio“ studijų, darbo bare naktimis. Ir vis tiek kažką rašinėju. Dar liksiu raštijoje, tik po šios knygos net neįsivaizduoju, kas po to galėtų būti.“
Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė šįkart atsigręžė į vieną žymiausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatą Grigorijų Kanovičių.
Pasak autorės, į spalį pasirodysiančią knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Grigorijaus Kanovičiaus namuose“ ji tiesiog „įkrito“: „Jau anksčiau buvo šnekama, kad reikėtų G.Kanovičiaus pasakojimus užrašyti, o aš su jo sūnumi Dima mokiausi vienoje klasėje, tad buvome kaip ir giminės. Su G.Kanovičiumi rimčiau susipažinau, kai rinkau medžiagą apie dokumentininką Robertą Verbą ir tada pajutau Kanovičiaus pasakojimo magiją“, – pasakojo R.Oginskaitė.
Vis tik pats rašytojas, išgirdęs idėją apie jį rašyti knygą, nepuolė greitai sutikti. Galiausiai, sulaukusi skambučio iš Izraelio, R.Oginskaitė viską metė ir mėnesiui išvyko į G.Kanovičiaus namus.
Kunigas Algirdas Toliatas, kurio pirmoji knyga „Žmogaus ir Dievo metai“ buvo išspausdinta net 18 000 vnt. tiražu, rugsėjį pristato naują darbą – knygą „Gerumo liūnas“.
„Kodėl „Gerumo liūnas“? Mes tampame tuo, kuo mintame. Kuriančios šviesios mintys lyg liūnas nejučia įtraukia į gerus darbus, o knygos vaizdiniai vienas po kito pasigauna ir nuneša mintis per Dievo kupinus žmogaus metus“, – sakė autorius.
Filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis, pristatydamas knygą „Liberalizmas kaip pilietinė religija“, kurioje kritikuojami ne paskiri liberalizmo aspektai, o pati doktrina, sakė: „Liberalizmo visiškai nemėgstu, nes manau, kad tai yra klaida ir nesusipratimas. Tiems, kas įsigys knygą, esu pasiruošęs grąžinti pinigus, jei įrodysit, kad yra kitaip, nei aš sakau.“
Andrius Kleiva, savo kūrybinį kelią pradėjęs kaip jauniausias Lietuvos tinklaraštininkas, kaip rašytojas debiutuoja knyga „Kaip veikia Japonija“, kuri pasirodys 2018 m. pradžioje. Pasak paties autoriaus, ši knyga – metus trukusių studijų Japonijoje rezultatas, noras sukurti savitą kultūrinį, emocinį, politinį ir praktinį šalies vadovą.
Kitąmet kaip rašytojas debiutuos ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Jo knyga „Politikos sūpuoklės. Lietuvos diplomatija 1990–2017 m.“, rašoma drauge su Valdu Bartasevičiumi, pasakos apie mūsų šalies diplomatų veiklą nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iki šių dienų. „Knygoje bus kalbama apie tai, kas dažniausiai lieka paraštėse“, – spaudos konferencijoje išdavė A.Valionis.
Elė Pranaitytė, pristačiusi knygą „Vilniaus senamiestis per 3 val.“, teigė, jog sunkiausia buvo ne atsirinkti į knygą pateksiančius objektus, o atsijoti medžiagą ir sutalpinti objektų istoriją į vos kelis puslapius. Knyga skaitytojus pasieks spalio mėnesį.
Vilmos Kavos romanas „Aš tau sakau“ yra vadinamas lietuviškąja Bridžitos Džouns istorija – dviejų skirtinguose žemynuose gyvenančių draugių susirašinėjimą fiksuojanti knyga, pasak autorės, yra skiriama visoms išvažiavusioms ir visoms pasilikusioms. V.Kava teigė, jog noras parašyti romaną kirbėjo jau seniai, tačiau niekada nežinai, kada „varpelis suskambės“. „Tikriausiai reikėjo kažkokio laiko atsisėsti ir pradėti rašyti“, – spaudos konferencijoje sakė V.Kava.
Janinos Radvilės „Niekada nevėlu gyventi. Svajok. Planuok. Išdrįsk“ atsirado dėl Lietuvoje vyraujančios nuomonės, jog jei žmogus baigia darbinę veiklą, jo tarp mūsų kone nebėra. „Gyvenimas su darbine veikla nesibaigia“, – yra įsitikinusi informatikos mokslų daktarė Janina Radvilė, kurios knyga pasirodys šių metų spalį.
