2024-ieji paskelbti Estijos literatūros metais. Leidykla šiai progai išleido naują estų rašytojo kino režisieriaus, scenaristo ir prodiuserio Ilmaro Taskos romaną „eliziejus.com“ (Elüüsiumi kutse; iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė). Lietuvių skaitytojas su šio rašytojo kūryba turėjo galimybę susipažinti ir anksčiau, 2017 m. lietuviškai buvo išleistas jo romanas „Pobeda. 1946“.
Šie romanai labai skirtingi. „eliziejus.com“ – tai pastaraisiais metais išpopuliarėjusio, ypač tarp jaunosios kartos skaitytojų, distopinio žanro romanas. Rašytojas vaizduoja netolimą ateitį Europos valstybėje, kurios suverenitetui grėsmę kelia oligarchas, populiaraus virtualios tikrovės portalo savininkas.
Pasidalyti įžvalgomis apie dirbtinio intelekto suteikiamas neribotas pritaikymo galimybes ir kylančius pavojus mugės lankytojai kviečiami į diskusiją: „Žmogus realios ir virtualiosios tikrovės pasaulyje“. Tai pasaulis, kuris jau atėjo ir kuris mūsų įprastoje aplinkoje nejučia smelkiasi į vis daugiau sričių. Romano personažo išgyvenimai skatina susimąstyti, ar technologinis progresas išties yra besąlygiškas gėris.
Nacionalinės premijos laureatas Valentinas Sventickas toliau tęsia savo kaip „baltojo metraštininko“ misiją. Neseniai pasirodžiusi knyga „Ir dar. Užrašai, fragmentai, esė“ – tai ankstesnių jo knygų „Guriniai“ (2013), „Dar gurinių“ (2018) tąsa.
Literatūros kritiko ir leidėjo žodis, inspiruotas konkretaus impulso ar įvykio, – politinio, kultūrinio, perskaitytos knygos... iš atminties atėjusios realijos, iš pokalbio su iškiliu menininku, iš vaiko tremtinio patyrimų, yra subrandintas tvirto apsisprendimo byloti, priminti, pakoreguoti, o gal kai ką ir apginti.
Nelyg medžiai, nusipurtę padžiūvusių lapų, V.Sventicko tekstai lakoniški, glaustu vaizdu ar asociacijos parabole gebantys perteikti reiškinio esmę ir užsibaigti beletristo žodžiu – kai kada racionaliai, kai kada mįslingai, o kai kada su žaisminga ironija ar autoironija.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio „Cezario kančios“ – jau vienuoliktoji rašytojo knyga. Žvilgsnis į meilę ir kančią su liūdesiu ir nostalgija, o dažnai ir ironiškai, kai buities tragedijos ir dramos būties akivaizdoje neretai atsiskleidžia kaip visai nereikšmingos.
Menine stilistika ir kalbos koloritu bei intonacija esė, apysakos ir novelės artimos pastarųjų trijų autoriaus knygų „Rudnia iškeliauja į dangų“, „Nemezidės kirtis“, „Vėlyva malda“ novelėms. Dabartį ar netolimą praeitį papildo istorijos motyvai: beteisio bajoro Banitos mirtis ant ešafoto Maskvoje, Lietuvos kariuomenės įsiveržimas į Rusiją ir Kremliaus užėmimas, kryžiaus žygio Marienburge, Europoje hipnotizuojančios biblinės vizijos.
Novelėse ir esė rašytojas lyriškai pasakoja apie konkrečius žmones, besikeičiančią visuomenę ir ją tarsi vėžys ėdančias patyčias. Eseistikoje dominuoja istorijos ir dabarties dermė, minties ir jausmo paradoksai, atsakomybė už rašytojo žodį, pašaukimą, poziciją, kultūros misijos, literatūros vaidmens apmąstymai. Įtaigūs ir jautrūs amžininkų portretai atskleidžia nežinomų faktų apie Atgimimo bendražygių, rašytojų ir bičiulių asmenybes.
Literatūrinį gyvenimą sekančiam skaitytojui gerai žinoma literatūrologės, daugybės literatūros mokslo ir kritikos knygų autorės Viktorijos Daujotytės pavardė. Šiemet autorė, poezijos knygas pasirašanti Viktorijos Daujotės vardu, savo skaitytojams dovanoja naują poezijos knygą „Kaulo gyvybė“.
Santūri kalbėsena, kai maža žodžių, bet gili mintis – taip būtų galima trumpai nusakyti šių poetinių tekstų esmę. Kaip ir ankstesnėse eilėraščių knygose autorės ištarmės gyvybės semiasi iš gimtosios Žemaitijos, joje prabėgusios vaikystės. Santūrus jausmingumas, įžodinant vaikystėje ir jaunystėje patirtus išgyvenimus, artimųjų paveikslus, amžiams atmintyje užsifiksavusį peizažą, atliepia panašią šias eiles skaitančiojo patirtį. Eilės pulsuoja minties, emocijos vyksmu iš įtampos tarp negyvos schemos ir gyvybės siekiančios vidinės formos.
Reklaminio spindesio vengiančio poeto Giedriaus Mickūno nauja eilėraščių knyga „Juokdarys nubrozdinta nosim“ šokiruos skaitytoją bravūriškomis naujų poetinių formų paieškomis. Šioje, jau penktoje, knygoje autorius dėmesį sutelkia į eiliavimo būdus, kurie lietuviškoje poetinėje tradicijoje neturi lietuviškų atitikmenų.
Archajinės poetinės formos atmintis ir kūrybinės laisvės proveržis lemia įdomų rezultatą: „Dažnai pradėjęs rašyti eilėraštį konkrečia forma, nukrypdavau nuo jos reikalavimų ir baigdavau eilėraštį vadovaudamasis savo intuicija“ (G.Mickūnas). Giedrius Mickūnas debiutavo 2003 m. dvikalbiu haiku rinkiniu „Trisdešimt septyni / Thirty seven“. Po to išleido rinkinius „Erškėtis ir miestas“ (2014), „Iš skaudančios ir kuždančios“ (2020), „Pakėliau balsą“ (2022).
Skaitytojai turės progą susipažinti su užsienyje gyvenančių tautiečių debiutiniais romanais. Įsidėmėtina, kad autorės, jau daug metų gyvenančios ne Lietuvoje, savo romanuose grįžta į gimtąsias vietas.
Rasos Lapės romanas „Cartier žvaigždės kelionė“ – tai vienos lietuviškos šeimos kelių kartų epopėja, fiksuojanti glaustą 19–21 a. pradžios Lietuvos istorijos panoramą. Toji epopėja prasideda nuo įsipareigojimo tobulą juvelyrinį dirbinį – Cartier žiedą – grąžinti tikrojo jo savininko palikuoniams.
Cartier žiedo, inkrustuoto originaliu žvaigždės formos deimantu, kelionė dėl sudėtingų istorinių aplinkybių užtrunka nuo 19 a. pirmosios pusės iki dabartinių laikų. Lemtingas vienam lietuvaičiui buvo Rusijos caro traukinio, vykstančio ką tik atidarytu naujuoju geležinkeliu Sankt Peterburgas–Varšuva, sustojimas Utenoje.
Nuo čia ir prasideda ilga ir pilna išbandymų vienos giminės ir lemtingojo žiedo istorija. Kartu su knygos herojais, gyvenusiais dar caro valdomoje Lietuvoje, skaitytojui teks keliauti į Sankt Peterburgą, iš ten vėl atgal į karų, pergalių ir pralaimėjimų kamuojamą Kauną, vėliau į Paryžių... Kaune romano herojai praleidžia daugiausiai laiko, čia prabėga ir Pirmasis pasaulinis karas, ir nepriklausomybės džiaugsmai, ir Antrasis pasaulinis karas, ir sovietų okupacija.
Karolinos Ringys romanas „Ribinis laikas“ – tai mistika persmelktas psichologinis trileris, nukeliantis skaitytoją nukelia į magišką vasarą Labanoro girioje. Iš Amerikos į Lietuvą atostogų grįžusios Arijos viešnagė atokioje sodyboje netikėtai virsta gyvenimą keičiančiu nuotykiu. Mirtimi paženklintas Gėlos ežero dvaras, pažintis su paslaptingu naujuoju dvarininku suvirpina romantikos ieškančios Arijos vaizduotę.
Knygos heroję vis dažniau aplanko vizijos apie tragiško likimo dvarininkaitę Elzę, iš jos vaikystės košmarų atėjęs Juodojo raitelio šešėlis... Nenuspėjami siužeto vingiai ne tik įtraukia skaitytoją į lemtingos Arijos pažinties su žaviu dvarininku jausmų ir erotikos verpetą, bet ir panardina į mistinius visatos slėpinių vandenis. Autorė neslepia, kad fantazijos ir kūrybinių impulsų jai daug suteikė paslaptingoje Labanoro girioje vaikystėje praleistos vasaros.
Aforistinio žodžio meistras Aloyzas Tendzegolskis naująja knyga „Švelniava“ pradžiugins savo ištikimų skaitytojų ratą ironija ir sarkazmu spinduliuojančiomis žmogiškųjų silpnybių, pasaulio galingųjų veidmainiškumo, valdžios savanaudiškumo įžvalgomis.
