Alex North „Draugas šešėliuose“.
Mėgstantiems trilerius nereikia ir priminti, kad praeitais metais pasirodęs talentingo autoriaus Alex North kūrinys „Šnabždėtojas“ pašiurpino visus jį skaičiusiuosius. Šį kartą rašytojas sugrįžta su naujuoju trileriu „Draugas šešėliuose“.
Turbūt visi paauglystėje esame pažinoję į Čarlį Krabtrį panašų vaikiną: niūrių piktavališkų minčių, bloga lemiančios šypsenos, visuomet besilaikantis atstu nuo kitų. Kiekvienas pagalvojome, kad toks vaikinas gali padaryti ką nors siaubinga. Jis ir padarė – įvykdė žiaurią žmogžudystę ir dingo iš visuomenės akių. O baisiausia tai, kad nusikaltimas įkvėpė ne vieną mėgdžiotoją. Prabėgus dvidešimt penkeriems metams Polas Adamsas vis dar negali pamiršti kraują stingdančio įvykio: ir žudikas, ir auka kadaise buvo jo draugai. Pašlijus senos motinos sveikatai, Polas sugrįžta į gimtąjį miestelį. Tampa aišku, kad ne tik jis nepamiršo liūdnos praeities: kažkas stengiasi, kad nė vieno, susijusio su dvidešimt penkerių metų senumo įvykiais, neliktų gyvo. Tai jaudinantis, genialiai šiurpus ir dėmesį prikaustantis trileris.
Donato Carrisi „Blogio teorija“.
Lietuvos skaitytojams pristatomas naujas Donato Carrisi trileris „Blogio teorija“, kuriuo tęsiama intelektualaus trilerio serija (anksčiau išleistas „Blogio šnabždesys“), įsukanti skaitytoją į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą bei verčianti ieškoti atsakymų, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis. Trileris „Blogio teorija“ toliau tęsia pareigūnės Milos Vaskez kelionę teisingumo paieškose. Pareigūnė kasdien žvelgia į sieną, nukabinėtą dingusių asmenų nuotraukomis. Ji negali nuleisti rankų – ieško, už ko užsikabinti, ir tikisi rasti dingusiuosius.
Ir netikėtai jie ima grįžti.
Pirmasis pasirodo po septyniolikos metų. Situacija ima sparčiai blogėti, kai grįžta dar keli dingusieji. Milai kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Rodos, aiškėja viena: kadaise kažkas padėjo tiems žmonėms pranykti iš ankstesnių gyvenimų. Niekas nežino, kas slypi už šių šiurpą keliančių sugrįžimų. Vis giliau į tyrimą pasinerianti Mila vėl pajunta tamsos alsavimą į nugarą...
Situacija ima sparčiai blogėti, kai grįžta dar keli dingusieji. Milai kyla daugiau klausimų nei atsakymų.
Asha Lemmie „Penkiasdešimt lietaus vardų“.
Šis kūrinys – tai debiutinis autorės romanas, vos per savaitę nuo pasirodymo užkopęs į geriausiai vertinamų bestselerių viršūnes net keliose kategorijose. Pagrindinė knygos veikėja Nori gyvenime turi išmokti daugybę pamokų: nesipriešinti, neklausinėti, negalvoti, tik šypsotis ir besąlygiškai paklusti. Veiksmas vyksta 1948-ųjų Japonijoje – tai laikai, kai kilmingieji bijo susitepti reputaciją, kai kilmė vertinama pagal išvaizdą, kai netikėtai užgimę jausmai įžiebia viltį. Japonų kalboje yra penkiasdešimt žodžių, reiškiančių skirtingas lietaus rūšis, kadangi šalyje taip dažnai lyja. Autorė tikėjo, kad tokia metafora yra tinkama apibūdinti įvairiems iššūkiams, su kuriais Nori susiduria per visą savo gyvenimą. Rašydama „Penkiasdešimt lietaus vardų“, rašytoja norėjo atkreipti dėmesį į tapatybę siejančius ryšius ir tai, ką reiškia iš jų išsivaduoti.
Hilary Mantel „Veidrodis ir šviesa“.
Trilogija apie Tomą Kromvelį ir jo laikų Angliją autorei Hilary Mantel atnešė pasaulinę šlovę. Už knygas „Vilko dvaras“ ir „Įveskite kaltinamuosius“ ji pelnė prestižinį „Man Booker“ apdovanojimą, ir taip tapo pirmąja moterimi, kuri šią premiją laimėjo du kartus. „Veidrodis ir šviesa“ – paskutinioji fenomenaliosios trilogijos dalis.
1536 m. gegužė. Antroji karaliaus Henriko VIII žmona Ana Bolin nukirsdinama. Tomas Kromvelis, dešinioji karaliaus ranka, toliau skinasi kelią į valdžią, o Henrikas džiaugiasi šeimynine laime su trečiąja savo karaliene, Džeine Seimūr. Vis dėlto šalį ima purtyti neramumai: maištauja valstybės šiaurė, seni priešai nesiliauja rezgę sąmokslų, o ir įgyvendinti karaliaus sprendimus ir tenkinti jo užgaidas darosi vis sunkiau. Esminis klausimas išlieka vis tas pats: ar ilgai įmanoma likti gyvam žiauraus ir įnoringo Henriko viešpatijoje?
Aštuonerius metus rašytas romanas užbaigia Kromvelio kelionę nuo Patnio vaikėzo iki vieno įtakingiausių savo meto asmenų – jo bijojo ir jį vertino ne tik visa Anglija, bet ir Europa. Autorės sumaniai kuriamas portretas atskleidžia sudėtingą ir nepamirštamą asmenybę: ambicingą politiką ir diplomatą, ištikimą tarną ir globėją – žmogų, pasipriešinusį epochos normoms ir tapusį jos simboliu.
Ignas Staškevičius „Gyvenimas jų žodžiais“.
Tai pokalbių rinkinys, kuriame gausu apmąstymų iš Lietuvai nusipelniusių ir jos vardą pasaulyje garsinančių, išskirtinį požiūrį turinčių žmonių lūpų. Visi pokalbiai, kuriuos paruošė autorius Ignas Staškevičius, nutiko kruopščiai pasiruošus ir gyvai susitikus 2016–2020 m. įvairiose pasaulio vietose: kartais jaukiai svečiuojantis namuose Lietuvoje, o kartais porą savaičių būnant drauge su pašnekovu atokiame Korėjos vienuolyne.
Daugelis kalbintų asmenybių – gyvos legendos! Prisiminimais apie Lietuvos praeitį, pasvarstymais apie pamatines vertybes noriai dalinosi Vytautas Landsbergis, Antanas Sutkus, Irena Veisaitė, Ruta Lee, Vladimiras Tarasovas, Rimantas Dichavičius, Algimantas Aleksandravičius, Algis Mickūnas ir daugelis kitų. Pokalbiai sudėlioti taip, kad kalbantieji, iškilūs įvairių sričių specialistai, patys to nežinodami, ne tik atsakinėtų į klausimus, bet tarsi ir diskutuotų tarpusavyje – tuo ši knyga tampa dar ypatingesnė. „Gyvenimas jų žodžiais“ – tai intelektuali provokacija skvarbiam protui.
Giedrius Drukteinis „Kūrėjai: 50 sėkmės istorijų“.
Tai jau ketvirtoji serijos apie kompanijas ir jų steigėjus knyga, kurioje dėmesys skiriamas kūrėjams, įgyvendinusiems paprastas, bet genialias idėjas ir sulaukusiems pasaulinės šlovės. Giedrius Drukteinis knygoje „Kūrėjai: 50 sėkmės istorijų“ atidengia paslapties šydą kalbėdamas apie energinių gėrimų rinkos krikštatėvį ir „Red Bull“ sumanytoją, kavos aparatų „Melitta“ eros pradžią, pasaulinio giganto kurjerių tarnybos UPS sėkmę ir apie daugelį kitų įmonių: „BBC“, „Henkel“, „Armani“, „Kenzo“, „Lacoste“, „Burger King“, „Braun“, „eBay“, „Lidl“, „Hesburger“, „Borjomi“, „Swatch“, „Schwarzkopf“ ir kt.
Herta Müller „Amo sūpuoklės“.
Kaip neišprotėjus ištverti ir išsaugoti savastį, kad išėjęs į laisvę galėtum grįžti į gyvenimą?
Meistriškai parašytas romanas „Amo sūpuoklės“ nukels į skausmingą lagerio tikrovę, kur jaunas vaikinas iš paskutiniųjų stengėsi išsilaikyti. Rašydama šią knygą autorė rėmėsi iš jos gimtojo kaimo kilusio Oskaro Pastioro ir kitų žmonių patirtimi lageryje, kur širdis tėra kraujo pompa, vienas mostas lopeta lygus vienam gramui duonos, o alkis tampa nė per žvilgsnį nesitraukiančiu alkio angelu, palaikančiu trapų ryšį su gyvenimu.
Kaip neišprotėjus ištverti ir išsaugoti savastį, kad išėjęs į laisvę galėtum grįžti į gyvenimą?
„Amo sūpuoklės“ – tai žvilgsnis į iki šiol mažai tyrinėtą Europos istorijos puslapį. Romano vertėjas sako: „Knygos tekstas toks gražus, kad kartais net pamiršti, jog ji kalba apie gryną siaubą.“
Vladimiras Tarasovas „Būgnininko dienoraščiai“.
Virtuozas, perkusininkas, kompozitorius, pedagogas, režisierius, garso ir vaizdo instaliacijų kūrėjas, eksperimentininkas, pasaulyje vertinamas kaip vienas išraiškingiausių perkusininkų ir free džiazo atlikėjų – toks yra Vladimiras Tarasovas!
Žinomas būgnininkas ir GTČ – Ganelino, Tarasovo ir Čekasino trio yra Lietuvos džiazo legendos. Dar anuomet sovietiniame Vilniuje „Neringos“ kavinėje vakarais grodami džiazą jie kūrė laisvą atmosferą, dariusią įtaką susirinkusių intelektualų mąstymui. „Būgnininko dienoraščiai“ – tai nuotraukomis ir pasakojimais praturtinta autobiografinė Vladimiro Tarasovo kelionė per gyvenimą. Nuo tolimojo Archangelsko, raudonų Vilniaus stogų iki grojimo su orkestrais, susitikimais su išskirtiniais visų laikų muzikantais, dailininkais ir poetais festivaliuose visame pasaulyje.
Dr. Michael C.Reichert „Kaip užauginti sūnų: ryšio svarba auginant berniukus“.
Remdamasis ilgamečiais tyrimais, autorius stengiasi pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad berniukai privalo būti „tikri vyrai“ – ištvermingi, stiprūs, neverkiantys. Autoriaus teigimu, toks auklėjimas gali turėti neigiamų pasekmių: paskatinti atsiriboti, užsisklęsti, išprovokuoti pyktį, nulemti nepagarbų ar destruktyvų elgesį. Anot jo, siekdami vyriškumo kultūros pokyčių, tėvai, mokytojai ir kiti artimi žmonės turi padėti berniukams ugdydami jų socialines ir emocines savybes.
Knygos „Kaip užauginti sūnų: ryšio svarba auginant berniukus“ autorius atkreipia skaitytojų dėmesį ir dalijasi patarimais, kaip to pasiekti: svarbu yra klausytis ir stebėti neteisiant, berniukai turi žinoti, kad yra išklausomi ir suprantami; jiems reikėtų padėti užmegzti tvirtesnius santykius su mokytojais, treneriais ir kitais svarbiais žmonėmis; skatinti kalbėti apie savo jausmus ir pabrėžti pagarbos aplinkiniams svarbą; leisti suprasti, kad patirdami fizinį ar emocinį skausmą jie neprivalo „būti vyrais“ ar „susiimti“. Tai padės išugdyti savimi pasitikintį berniuką, kuris didžiuosis savo pasiekimais ir taps šauniu vyru.
Salman Rushdie „Kichotas“.
„Kichotas“ – tai naujausias vieno garsiausių šiuolaikinių pasaulio rašytojų romanas, išrinktas „Times“ metų knyga ir patekęs į trumpąjį „Man Booker“ sąrašą.
Semas Diušanas, gimęs Indijoje, tačiau gyvenantis Amerikoje, vidutinių gabumų rašytojas, nusprendžia sukurti tokį personažą, kokio dar niekada nebuvo. Įkvėptas Servanteso „Don Kichoto“, jis išgalvoja Ismailą Smailą, gimusį Bombėjuje, o dabar gyvenantį Amerikoje. Laisvalaikiu šis lyg pamišęs žiūri realybės šou dėl į akį kritusios Salmos R – Niujorko pokalbių laidų vedėjos. Nors Ismailas Smailas niekada tikrovėje jos nematė, beviltiškai įsimyli ir ima siųsti laiškus pasirašinėdamas Kichoto slapyvardžiu. Vyras net pasiryžta leistis į kelionę pas savo meilę per visą žemyną, kad įrodytų esąs vertas jos rankos. Taip jis patiria daugybę tragikomiškų įvykių Amžiuje, Kai Viskas Įmanoma. Tuo tarpu rašytojas susiduria su panašiomis problemomis kaip ir jo veikėjas – vyrų gyvenimai ilgainiui susilieja.
Vyras net pasiryžta leistis į kelionę pas savo meilę per visą žemyną, kad įrodytų esąs vertas jos rankos.
Šiuo kūriniu autorius drauge su skaitytoju leidžiasi į kelionę po šių dienų šalį, atsidūrusią ant dvasinio ir moralinio žlugimo ribos. Perskyros tarp autoriaus ir pasakojimo, tiesos ir melo, magijos ir mokslo nelieka. Tai – pasakojimas pasakojime, rafinuota satyra apie šių dienų pasaulį ir apie alternatyvią tikrovę, apokaliptinės tragikomedijos, šnipų, kelionių, meilės romanų
