Pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, dalyvavimas Londono knygų mugėje svarbus dėl kelių priežasčių: visų pirma, tai mugė, orientuota ne į skaitytojus, o į profesionalus, o dalyvavimas joje padeda atrasti savo nišą anglakalbėje rinkoje, kuri sunkiai įsileidžia verstinę literatūrą.
„Kadangi minime šimtmetį, jaučiasi papildomas susidomėjimas politiniu, kultūriniu, istoriniu aspektu, kuris yra labai svarbus šiandieninėje Europoje. Labai svarbu, kad prisistatome su latviais ir estais – pirmą kartą toks formatas išbandomas knygų mugėje. <…> Kai mes kartu, mus lengviau atskirti“, – kalbėjo G.Žemaitytė.
Lietuvos kultūros instituto (LKI) direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė, jog Londono knygų mugė – ypač svarbi verslo kontaktų mezgimo bei industrijos atstovų susitikimo vieta: „Ji skirta visiems, dirbantiems knygų sektoriuje: nuo vertėjų, literatūros agentų, autorių, iki leidėjų, spaustuvininkų ar IT specialistų, siūlančių produktus leidybos sektoriuje.“
Londono knygų mugė taip pat yra puiki vieta rasti leidėjus, todėl renkantis, kokius lietuvių autorius pristatyti, bus pristatyti ir tie, kurių knygos anglų kalba kol kas dar nėra išleistos.
„Pristatysime Tomą Venclovą, Alvydą Šlepiką, Undinę Radzevičiūtę, Kristiną Sabaliauskaitę. Tai labai skirtingų kartų, skirtingų stilių rašytojai, kurie gali plačiai pristatyti mūsų literatūros panoramą“, – sakė A.Žilinskienė.
Pasak LKI projektų ir programų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, pristatant Lietuvos kultūrą Londone suplanuoti 35 renginiai, vyksiantys tiek pačioje mugėje, tiek už jos ribų.
Ji išskyrė Europos poezijos festivalio renginius, temines diskusijas su kolegomis iš Baltijos šalių, taip pat – Jono Meko vizitą, kurio metu vyks pokalbis su „Serpentine“ galerijos meno vadovu Hansu-Ulrichu Obristu, J.Meko filmų peržiūros bei naujos knygos „Conversations with Film-Makers“ pristatymas.
Leidybos ekspertė Aida V.Dobkevičiūtė atkreipė dėmesį, jog per ketverius metus į anglų kalbą buvo išversta 19 lietuvių autorių kūrinių, o Lietuvos stende Londono knygų mugės metu dirbs 12 leidyklų atstovai: „Jų pristatomų knygų ir autorių įvairovė yra labai didelė.“
R.Nanartavičiūtė taip pat išreiškė lūkestį, jog lietuvių autorių kūrinių pristatymas anglakalbėje rinkoje atvers duris vertimams ir į kitas kalbas.
Konferencijoje dalyvavę rašytojai, paklausti apie savo santykį su vertimais ir vertėjais, dalijosi skirtingomis patirtimis.
Štai Undinė Radzevičiūtė sakė, jog rašytojui tai – komplikuota situacija: „Rašytojas nori eiti į priekį, o vertimai jį grąžina 3 knygom atgal. <...> Kad parašytum naują knygą, senas reikia užmiršti, jaustis taip, lyg būtum niekada jų nerašęs“, – sakė autorė ir pridūrė, jog dažnai susiduria su labai reikliais, kruopščiais vertėjais.
A.Šlepikas prisipažino, jog jis pats vertimais pernelyg nesirūpina: „Verčia profesionalai, ir aš pasitikiu jais. Mano knygos kalbiniu požiūriu nėra labai komplikuotos. Kartais, žinoma, vertėjas ko nors pasiklausia, pasitikslina.“
Vertėjas Rimas Užgiris, į anglų kalbą išvertęs Gintaro Grajausko, Aušros Kaziliūnatės, Mariaus Buroko, Ilzės Butkutės poeziją, sakė, jog anglakalbėje rinkoje lietuvių literatai vis dar atrodo egzotiški, neįprasti Rytų europiečiai. „Tačiau autoriai, kuriuos verčiu, turiu kažkiek panašumų su anglakalbės poezijos tendencijomis – tai gali padėti pritraukti skaitytojų ir tuos skirtumus sušvelninti“, – kalbėjo R.Užgiris.
Londono knygų mugė vyks balandžio 10–12 dienomis.
