Ta proga kalbiname fotogrąfą, keliautoją ir kelionių žinynų sudarytoją Vytautą Kandrotą.
– Gegužės 7 dieną vyks skaitymo šventė „Lietuva skaito“. Šią dieną prekybos centre „Molas“ (Kaune) esančiame knygyne sutiksime ir Jus. Kokias knygas skaitysite susirinkusiems skaitytojams? O gal laukia kur kas interaktyvesnis susitikimas?
– Artėja vasara, tad didžiausią dėmesį skirsiu savo sudarytiems kelionių vadovams po Lietuvą. Jei leis techninės galimybės, tikiuosi ne tik pacituoti įdomiausius kelionių maršrutus, pasidalyti kelionių įspūdžiais, bet ir pademonstruoti aplankytų vietovių nuotraukas, padarytas rengiant šiuos leidinius.
– Keliavimas ir fotografavimas Jums jau tapo ne tik hobiu, bet ir gyvenimo būdu. Kaip viskas prasidėjo?
– Fotografuoti pradėjau nuo 12 metų. Nuo tada vienoks ar kitoks fotoaparatas visada būdavo šalia. Mintis fotografiją susieti su kelionėmis aplankė kokiais 2005-aisiais, kai mūsų leidykla ėmėsi leisti pažintines knygas apie Lietuvą. Mūsų netenkino atsainus fotografų požiūris į jiems patikėtas užduotis – nuvykti fotografuoti ir pateikti reprezentacinių nuotraukų iš šalies turizmo vietovių. Būdavo, kai net tikrai gerai žinomi fotomenininkai patingėdavo nuvažiuoti į vietą – pateikdavo mums senų kadrų, kuriuose dar matydavosi sovietinių automobilių parkas! Taigi daug nedvejojęs atnaujinau turimą fotoįrangą ir pasileidau fotografuoti objektų pats. Šiandien galiu pasigirti, kad esu sukaupęs vieną didžiausių turizmo objektų fotofondą Lietuvoje, ir neketinu sustoti.
– Esate ne vienos knygos apie Lietuvą sudarytojas, net 5 kelionių vadovų „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“, „Ypatinga Lietuva“, „Po Lietuvą su šeima“, „Iškylos Lietuvoje. Kelionės ir receptai“ autorius ir fotografas. Kas paskatino sukurti kelionių vadovus lietuviams, o ne užsienio svečiams?
– 2005–2008 metais, iki ekonomikos krizės, lietuvaičiams keliauti po savo šalį nebuvo įdomu. Finansinės galimybės, atverta Šengeno erdvė leido keliauti toliau ir turiningiau. Daugelis tarptautinių leidyklų kelionių vadovus po Baltijos šalis parengė dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Tad čia atvykusiems užsienio svečiams labiau trūko turistinės atributikos, suvenyrų, o į užsienį keliaujantiems lietuviams – reprezentacinių leidinių. Taigi pirmiausia ir dirbome šiomis kryptimis.
2009–2012 metais viskas stojo į savo vietas – lietuviai atsigręžė į savo šalies paveldą. Tad ėmėmės vietinio turizmo klausimų – kaip paskatinti žmones keliauti po savo šalį. Daugelyje valstybių, ypač didesnėse šalyse, vietinis turizmas yra nacionalinės turizmo infrastruktūros pagrindas, tad tikiuosi, kad kelionės po gimtąjį kraštą Lietuvoje tik populiarės.
– Ar planuojate išleisti kelionių vadovą užsienio svečiams?
– Taip, šiuo metu kaip tik rengiamas išsamus kelionių vadovas užsienio svečiams: ilgiau čia apsistojantiems turistams, specialistams, šalyje reziduojantiems užsieniečiams. Leidinys sudaromas ankstesniųjų kelionių vadovų pagrindu, atrenkant pačias gražiausias, svetingiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas.
– Kaip manote, kas svarbiausia tokio pobūdžio leidiniuose?
– Manau, kad svarbiausia yra pateikti tikslią ir objektyvią informaciją. Aš pats nemėgstu, kai keliaujant užsienyje tenka nusivilti: atvykęs į objektą supranti, kad jis nevertas to dėmesio, kuris jam buvo skirtas knygos aprašyme. Ir, atvirkščiai, kai jau išvykdamas iš šalies sužinai apie vieną ar kitą kampelį, kuris kelionių vadove nepelnytai buvo užmirštas ar nutylėtas. Siekdamas to išvengti, dažnai informacijos ieškau visuose man prieinamuose šaltiniuose. Todėl stengiuosi, kad mano sudarytose knygose informacija būtų išsami ir neiškraipyta, skaitytojui jos pakaktų kaip patikimo šaltinio.
– Kuris Lietuvos kampelis Jums mieliausias?
Labai patinka pasėdėti Ventės rage – toks kaip lieptas ant pasaulio krašto... Ne (purto galvą), iš tiesų visa Lietuva nuostabi...
– Sunku išskirti vieną tokį. Kiekvienas kampelis savaip gražus. Be to, Lietuvoje yra keturi metų laikai. Viena vietovė pati nuostabiausia pavasarį, pavyzdžiui, Burbiškio dvaras, kur šiuo metu žydi tulpės, kita stveria už širdies rudenį, kai eini per šiugždančius lapus. Simpatizuoju Kuršių nerijai – ji man graži visais metų laikais. Labai patinka pasėdėti Ventės rage – toks kaip lieptas ant pasaulio krašto... Ne (purto galvą), iš tiesų visa Lietuva nuostabi...
– Jūsų nuomone, ar lietuviai pakankamai žino apie savo kraštą ir lankytinas vietas?
– Manau, kad ne. Mes kasmet rengiame naujus projektus ir aš pats sužinau ką nors naujo, nors po Lietuvą keliauju jau 10 metų. Pavyzdžiui, 2013 metais parengėme knygą apie Lietuvos technikos paveldą – malūnus, geležinkelius, tiltus ir kelius, senosios pramonės pastatus ir pan. Kokie ten užmiršti klodai!
– Kaip paskatinti lietuvius pažinti savo šalį ir keliauti ne po užsienio šalis, o Lietuvoje?
– Manau, paskatų pakanka. Jau keletą metų Valstybinis turizmo departamentas skiria dėmesio ir lėšų vietinio turizmo programoms remti. Lankytojų laukia atnaujinti šalies muziejai, pilys, dvarai, kitos reprezentacinės vietos. Saugomų teritorijų tarnyba baigia įkurti lankytojų centrus ir apžvalgos bokštus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Atsirado teminės televizijos ir radijo laidos, kurios atranda kelius ir į pagrindinius nacionalinius kanalus. O turizmo literatūra turi paklausą ir knygynuose neužsiguli.
Dabar jau patys turizmo objektai, jų savininkai turėtų skirti dėmesio ir pastangų lankytojams pritraukti, nes pasiūla ir konkurencija taip pat auga.
Su Vytautu Kandrotu skaitytojai galės pasimatyti gegužės 7 dieną 18 val. Kaune, knygyne „Pegasas“, esančiame prekybos ir paslaugų centre „Molas“.
