Atvira dangui Lvovo knygų mugė
Rugsėjo 11–14 dienomis Lvove vyko 21-oji tarptautinė knygų mugė, kurioje Lietuvai šiemet atstovavo net keturi rašytojai ar meno kūrėjai – Renata Šerelytė, Jonas Ohmanas, Jaroslavas Melnikas ir Herkus Kunčius. Anot R. Šerelytės, Lvovo knygų mugė – visiškai nepanaši į Vakarų Europoje vykstančias knygų muges, „kur viskas tvarkinga ir surežisuota, kur viskas aišku ir gal dėl to kiek nuobodu“, – rašo ji Čikagos dienraščio „Draugas” Kultūriniame priede.
Pasak R. Šerelytės, „Lvovo knygų mugė – netikėta ir gaivi, ir kiek keistoka, nes tikrai panaši į mugę, į turgų. Ko vertos jau vien knygų palapinės po atviru dangumi. Šiek tiek suglumau, bet paskui tariau sau – taip tau ir reikia, prie gero gyvenimo pratusi snobe: tikėjaisi „Litexpo“ su iščiustytais stendais ir baisybe nereikalingų lankstinukų, liudijančių pagarbą ir dėmesį vartotojui?.. Še tau kuklias palapinaites, rūsčius apsauginius, pro kuriuos niekaip nebūtum pralindusi, jeigu ne paslaugioji savanorė Dana, lydėjusi visur ir visada“.
Lvove kino dokumentininkas J. Ohmanas pristatė Juozo Lukšos-Daumanto knygą „Partizanai“, kurią yra išvertęs į švedų kalbą, ir čia pat mugėje sutarė dėl jos vertimo ir leidimo ukrainiečių kalbą – leidykla „Krok“ jau pateikė paraišką TKPC koordinuojamai vertimų skatinimo programai. R. Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ nusižiūrėjo vertėjas Petras Bilinskis, tikimės, kad artimiausiu metu bendromis jėgomis pavyks rasti ir šiuo romanu susidomėjusią leidyklą. Taip pat mugėje R.Šerelytė pristatė savo naujausią romaną „Kokono baladės“ ir dalyvavo diskusijoje „Moterų literatūra Vidurio ir Rytų Europoje“. PEN centrų suorganizuotoje diskusijoje: „Garbė ir solidarumas“ Lietuvai atstovavo rašytojas Herkus Kunčius, o Jaroslavas Melnikas pristatė savo prozos knygą „Kodėl aš nepavargstu gyventi“, išverstą į ukrainiečių kalbą.
Šviesi Lietuva braziliškos sambos apsuptyje
Šiemet trisdešimtąjį jubiliejų šventusioje Geteborgo knygų mugėje, kurią kasmet aplanko apie 100 tūkstančių lankytojų, o į programą įtraukiama daugiau nei 3000 įvairių renginių, Lietuvos stendas kvietė susipažinti su pamatiniais lietuvių literatūros aidais – užsienio svečiai turėjo galimybę ne tik pasklaidyti Kristijono Donelaičio „Metus“ lietuvių, švedų, ispanų, italų kalbomis, susipažinti su jubiliejiniams Kristijono Donelaičio gimimo metams skirtų leidinių kolekcija, bet ir savo rankomis pačiupinėti Liudviko Rėzos leidinio leidybos autentiškumą išsaugančią „Metų“ faksimilę.
Didžiausioje Skandinavijos knygų mugėje, šiemet į savo erdves garbės svečio teisėmis įsileidusioje braziliškus garsus, spalvas ir tekstus, išsiskyrė šviesus ir patrauklus Lietuvos stendas. Jame buvo galima išgirsti Jono Ohmano režisuotų Donelaičio „Metų“ ištraukas, skaitomas švedų kalba, pabendrauti – ir net drauge papiešti – su vienu garsiausių Lietuvos knygų iliustruotojui ir autoriumi Kęstučiu Kasparavičiumi.
Mugėje ir Geteborgo mieste vyko dvejos jo vedamos Žirafos piešimo kūrybinės dirbtuvės, paskutinę mugės dieną lankytojų dėmesio sulaukė K. Kasparavičiaus ir švedų rašytojo Metso Kempes pokalbis „K. Kasparavičiaus pasaulis“, kurį lydėjo K.Kasparavičiaus „Kampažmogio“ skaitymas švedų kalba. Mugės organizatoriai abejojo, ar sekmadienio rytą susirinks daug klausytojų, tačiau, anot TKPC programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės, dar prieš devintą ryto jau buvo nutįsusios eilės prie bilietų į mugę kasų, o į susitikimą su K.Kasparavičiumi taip pat susirinko gausus iliustruotojo gerbėjų būrys.
Šiųmetinėje mugėje buvo eskaluojama ir kelionių tema, Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų asociacija EUNIC, bendradarbiaudama su įvairiais Europos kultūros institutais ir ambasadomis, pristatė rašytojus daugiau nei iš 13-os skirtingų šalių, kviesdama juos pokalbiui apie mobilumą ir kelionių įtaką individui bei visuomenei. Kaip vieną sėkmingiausių tokių pokalbių dalyvių, atstovavusių Lietuvai, TKPC literatūros sklaidos projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė išskiria jauną rašytoją Vaivą Grainytę, dalyvavusią Claros Diesen moderuojamoje diskusijoje apie poeziją ir pokalbyje su kelionių patirtį literatūroje įprasminančiais rašytojais austru Reinhardu Kaiser-Mühleckeriu bei portugalu Ricardo Adolfo: „Vaiva buvo išskirtinis Lietuvos prisistatymo tarpkultūriniame kontekste per asmenybę pavyzdys – manau, nebuvo tokių, kuriems būtų neįdomu jos klausytis“.
Leidybos plėtra Frankfurte
Taip pat K. Pranckūnaitė pastebi, jog šiandien tarptautinės knygų mugės nebesikoncentruoja tik į vieną temą ar garbės viešnią – Geteborge greta garbės svečių brazilų, „fokusuojamasi“ buvo ir į katalonų literatūrą. „Orientuojantis į lankytoją, mugės stengiasi būti kuo daugialypiškesnės, įdomios visiems, tačiau, kai knygų mugė orientuojasi ne į lankytoją, o į leidėją – ji sau kelia kitus uždavinius“ – pasakoja K. Pranckūnaitė, neseniai grįžusi iš Frankfurte vykusios didžiausios komercinės knygų mugės Europoje, orientuotos į leidėjus ir leidybos specialistus. Mugę kasmet aplanko iki 300 000 svečių, tarp kurių ir šiemet buvo galima sutikti Tarptautinių kultūros programų centro atstovų, savo stendą turėjo ir Lietuvos leidėjų asociacija.
„Pagrindinis į šią mugę atvykstančių žmonių sau keliamas uždavinys yra literatūros kūrinių teisių pirkimas ir pardavimas, tad į Frankfurtą vykstą būriai leidėjų, mugė orientuota į knygų leidybos verslą“ – teigia K.Pranckūnaitė. TKPC atstovai Frankfurte pristatė informaciją apie Vertimų skatinimo programą užsienio leidykloms, taip pat susitiko su įvairių leidyklų atstovais bei aptarė potencialias galimybes ateityje leisti lietuvių autorių knygas užsienyje. Su Ericu Lane‘u, „Dedalus Books“ vadovu buvo aptartos jau išleistos lietuvių literatūros antologijos sklaida bei galimybės leisti dar vieną knygą.
Susitikimo su britų leidykla „Arc Publications“, jau išleidusia kelias lietuvių poezijos knygas, buvo tariamasi dėl jų norimo teatralizuoto Kukučio baladžių pristatymo ir svarstomas naujos poezijos knygos leidimas. Dar viena anglakalbės literatūros leidykla – „Dalkey Archive Press“, jau išleidusi Giedros Radvilavičiūtės knygos „To Whom I Would Like To Meet Again“ vertimą anglų kalba (vertė Elizabeth Novickas, finansavo TKPC vertimų skatinimo programa), svarsto apie bendrą lietuvių-latvių-estų literatūros antologiją, prancūzų leidykla „Gaïa Éditions“ domėjosi Undinės Radzevičiūtės kūrybos vertimo galimybėmis, taip pat užmegztas ryšis su leidyklomis, besidominčiomis lietuvių literatūra – prancūzų „Mirobole Editions“, vokiečių „Mitteldeutschverlag“ bei britų „Pushkin Press“.
„Frankfurto knygų mugė – tai puiki vieta susitikimams su potencialiais partneriais, – pasakoja TKPC direktorė Aušrinė Žilinskienė, – ypač su vokiečių bei britų leidėjais, kurių Frankfurte apstu, o vienas iš mūsų šiandieninių tikslų yra kuo labiau išplėsti lietuvių literatūros vertimų leidybą vokiečių ir anglų kalbomis, turint omenyje Lietuvą kaip garbės viešnią 2017 m. Leipcigo knygų mugėje, o 2018 m. – kartu su Latvija ir Estija – Londono knygų mugėje“.
Netolimos ateities planai
Kaip pastebi TKPC literatūros sklaidos skyriaus atstovė Rūta Mėlynė, „Lvovo knygų mugę, – o kad ir intelektualios literatūros mugę „Non Fiction“ Maskvoje, į kurią dabar ruošiamės, – lyginti su neseniai aplankytomis Frankfurto ir Geteborgo mugėmis – labai sunku. Mūsų kaimynų iš Rytų mugėse neinvestuojama į stendų ir viešų erdvių estetiką, tačiau ten susikuria jaukiai chaotiška atmosfera, labai tinkama bendrauti, diskutuoti, užmegzti naujus kontaktus. Taip pat čia didžiausia tikimybė sutikti intelektualiausius ir padoriausius literatūros ir meno pasaulio žmones iš tų 15 procentų, priklausančių opozicijai.
Lietuvių autorių knygų, ypač Rusijoje, išleidžiama kasmet bent po kelias.
Svarbu ir tai, kad lietuvių autorių knygų, ypač Rusijoje, išleidžiama kasmet bent po kelias. Paradoksalu, tačiau šiemetinis Lietuvos atstovų dalyvavimas abiejuose geopolitinio konflikto taškuose – Lvovo ir Maskvos mugėse – iš esmės nukreiptas į panašų tikslą, suformuluotą dar rudens pradžioje Maskvoje vykusiame tarptautiniame grožinės literatūros vertėjų kongrese, kurio dalyviai iš 55 pasaulio šalių vieningai sutarė, jog „šiandieninėmis paaštrėjusios įtampos tarp tautų, karo ir žmogiškojo orumo grėsmės sąlygomis, kurias sukuria geopolitinių interesų kova būtina stiprinti humanitarinius ryšius, idėjų ir žinių mainus, nes tik jų dėka galimas gilesnis savitarpio supratimas.“
Be lapkričio 26-30 d. vyksiančios Maskvos knygų mugės, TKPC ruošiasi ir lapkritį vyksiančiai 30-ajai, jubiliejinei Prancūzijos vaikų knygų mugei „Salon du livre et de la presse jeunesse“, kasmet pritraukiančiai daugiau nei 3000 autorių bei iliustruotojų iš Prancūzijos ir užsienio šalių. Šiųmetinėje Prancūzijos vaikų ir jaunimo knygų mugėje Lietuvai atstovaus ir iliustruotojai, dailininkai Sigutė Chlebinskaitė ir Karolis Strautniekas, vesiantys kūrybines dirbtuves, taip pat mugėje bus pristatomos lietuviškos knygos vaikams.
