Ar pakanka prekybos internete?
Lietuvos kultūros instituto, skatinančio vertimus į užsienio kalbas, duomenimis, pastaruosius ketverius metus vertimų skaičius sistemingai auga: 2014 m. buvo išverstos 10 knygų, 2017 – 33. Dažniausiai lietuvių autorių kūriniai verčiami į vokiečių kalbą (49 vertimai), taip pat populiarūs vertimai į rusų (26), anglų (24), lenkų (20) kalbas.
Nuo 1990 m. plačiausiai skaitomas lietuvių autorius yra Tomas Venclova – 38 jo knygos išverstos į 15 kalbų. Poezijos kategorijoje lyderiauja Eugenijus Ališanka – 11 jo knygų galima rasti 6 kalbomis.
Lietuviškų knygų vertimai neretai pristatomi tarptautinėse knygų mugėse užsienyje, tačiau bandymas juos įsigyti Lietuvoje gali tapti iššūkiu – oficialių duomenų apie tai, kokias verstines knygas platina vietiniai knygynai, neturi ir pats Lietuvos kultūros institutas.
„Jei knygynas nusprendžia platinti knygą, kreipiasi į leidėją tiesiogiai. Mes šiuose procesuose netarpininkaujame. Mano asmeninėmis žiniomis, tokiomis knygomis prekiauja knygynas „Eureka“, šiuo metu aktyviai investuojantis į knygų anglų kalba pasiūlą. „Mint Vinetu“ taip pat teko matyti kelias lietuvių literatūros knygas angliškai. Tikėtina, kad kažkiek jų gali pasiūlyti „Akademinė knyga“, – teigė Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Vakarė Smaleckaitė.
Paklausta, ar tokių vietų reiktų daugiau, V.Smaleckaitė teigė, jog yra argumentų ir už, ir prieš: „Į mus visai dažnai kreipiasi žmonės klausdami, kur galima įsigyti verstinės lietuvių literatūros. Tuomet juos nukreipiame į „Eureką“ arba siūlome pirkti internetu.
Pakankamai patogi galimybė įsigyti knygas internetu būtų argumentas prieš, pasakantis, kad nebūtina knygų sklaida knygynuose. Kita vertus, dažnai žmonės nori įsigyti knygą dovanų tą pačią ar kitą dieną. O užsisakius internetu taip greitai knygos pristatyti nėra įmanoma. Sudėtingiau ir senesniems žmonėms, kurie internetine prekyba naudojasi vangiau.“
Lietuviškų knygų vertimų sklaidą riboja ir finansai: „Kiek teko kalbėtis su leidėjais, paaiškėjo, kad kai kurių (tarkime, Vokietijos) knygų platinimo sistema yra komplikuota ir finansiniu požiūriu nedėkinga. Tad viena iš verstinių knygų daugėjimo galimybių būtų palankesnės tarptautinės prekybos sąlygos. Antra, žinoma, padėtų įprotis tokias knygas pirkti dovanų tiek užsienyje gyvenantiems, tiek lietuviškai neskaitantiems asmenims“, – sakė V.Smaleckaitė.
Daugiausia dėmesio – sklaidai užsienyje
Poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir anglų kalba rengiamo elektroninio žurnalo apie lietuvių literatūrą „Vilnius Review“ redaktorius Marius Burokas yra tikras, jog supažindinti užsieniečius su lietuvių literatūra yra labai svarbu: „Čia atvažiuojantys žmonės susidomi Lietuva, jos kultūra, ieško kažkokių ją reprezentuojančių dalykų. Literatūra yra vienas iš jų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos autorių sklaidai užsienyje. Kad vyktų lietuvių autorių vertimų sklaida čia, šito, tiesą pasakius, nėra. Visi džiaugiasi, kai sulaukia teigiamų recenzijų užsienyje, bet į Lietuvą atvažiavę žmonės turi gerai paieškoti tos literatūros.“
M.Burokas teigia, kad Lietuvoje įsigyti šalies rašytojų vertimų yra sudėtinga ir mini tris tuos pačius sostinės knygynus: „Eureką“, „Mint Vinetu“, „Akademinę knygą“: „Daugiau, mano žiniomis, knygynų nėra arba aš jų nežinau. Bet jei aš nežinau, greičiausiai nežinos ir užsieniečiai.“
„Vakar kaip tik paklausiau vieno knygyno savininko, kaip jiems su tom verstinėm knygom sekasi – paaiškėjo, kad iš esmės jiems nelabai apsimoka knygas siųstis, nes jos tampa labai brangios. Kadangi jos leistos užsienyje, jie moka užsienio kainą, plius siuntimo kainą ir dar turi antkainį užsidėti. Tuomet knyga pabrangsta taip ženkliai, kad net užsieniečiai jos dažnai neįperka“, – teigė M.Burokas.
Svarstydamas, kaip būtų galima užsieniečius supažindinti su lietuvių literatūra, M.Burokas prisiminė vokiečių pavyzdį: „Vokiečiai leidžia labai mažas temines knygeles, tarkim, eilėraščių apie gamtą. Turistas, užėjęs į krautuvėlę gintaro dirbinių ar medžio randa ir tų knygų, kuriose pristatomi tikrai gerų autorių kūriniai tam tikromis temomis. Taip galima populiarinti ir literatūrą, ir Lietuvą, bet nežinau, kas tuo turėtų rūpintis – ar Turizmo departamentas, ar Kultūros ministerija, ar dar kažkas.“
Knygos šalį reprezentuoja geriau nei trispalvių magnetukai
„Eurekos“ knygyno atstovė Jurga Tumasonytė teigė, jog „Eureka“ skiria daug dėmesio knygoms anglų kalba: „Natūralu, kad norime turėti ne tik rinktines pasaulio autorių knygas, bet ir lietuvių rašytojų kūrinius. Labiausiai dėl to, jog dažnas užsienietis domisi mūsų šalies rašytojais ir nori paskaityti vietinės kūrybos. Pastebėjome, kad vertimus perka ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai – dažniausiai kaip dovanas kitakalbiams draugams.“
Pasak jos, knygynai, kurie yra orientuoti ne tik į vietinius, bet ir į užsienio svečius, arba turistinės prekybvietės privalėtų turėti lietuvių autorių knygų vertimų: „Jie reprezentuoja šalį kur kas geriau, nei trispalvių magnetukai.“
J.Tumasonytės teigimu, šiuo metu knygyne populiariausi šie lietuvių autorių knygų vertimai: Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Kristinos Sabaliauskaitės „Vilnius. Wilno. Vilna. Three short stories“ bei Jurgio Kunčino „Tūla“.
„Taip pat lentynose turime Lauros Sintijos Černiauskaitės, Aškinytės kūrinių, neseniai gavome Borutos „Baltaragio malūną“. Turime Martinaičio „The Ballads of Kukutis“, Ilzės Butkutės poezijos knygelę „Caravan Lullabies“ bei Škėmos vokišką „Baltą drobulę“, kuri Vokietijoje labai populiari, o čia – ne. Perkamiausia šiuolaikinės poezijos antologija anglų kalba – „How the Earth Carries us. New Lithuanian Poets“. Taip pat turime anglišką „Vilnius Review“ žurnalą, kuris supažindina su šiuolaikiniais lietuvių poetais ir rašytojais“, – sakė J.Tumasonytė.
Knygynų tinklo „Pegasas“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė teigė, jog lietuvių autorių knygų kitomis kalbomis „Pegaso“ knygynuose yra labai nedaug: „Didesnę jų dalį sudaro Lietuvą reprezentuojantys, pažintiniai leidiniai, kulinarinės knygos. Tačiau grožinės literatūros lietuvių autorių knygų vertimų turime itin mažai. Knygynų tinkle „Pegasas“ galima rasti lietuvių Linos Žutautės, Lauros Sintijos Černiauskaitės, Kęstučio Nako, Rasos Aškinytės, Beatos Nicholson, Alfo Ivanausko, Rūtos Šepetys ir dar keleto kitų autorių knygas, išvertas į anglų, rusų kalbas.“
„Užsienio kalbomis Lietuvos leidėjai neleidžia lietuvių autorių knygų, autorinės teisės yra parduodamos kitų šalių leidėjams. Todėl natūralu, kad mūsų knygynuose vertimų ir yra nedaug“, – teigė A.Mockienė.
„Vagos“ knygynų tinklo vykdomoji direktorė Asta Mikelionytė-Čechovskienė teigė, jog šiuo metu tarp lietuvių autorių vertimų „Vagos“ knygynuose yra tik anglų kalba rašančios Rūtos Šepetys knygos lietuvių kalba.
Paklausta, ar pastebi, jog knygynų lankytojai teiraujasi apie verstines lietuvių autorių knygas ir galimybes jas įsigyti, A.Mikelionytė-Čechovskienė sakė: „Gal kelis kartus ir esu girdėjusi pasiteiravimų, bet tai tikrai visai vienetai.“
