Lietuvoje viešėjęs Islandijos rašytojas E.T.Benediktssonas: „Labiausiai mėgstu nelaimingas pabaigas“

– Koks jausmas yra sulaukti įvertinimo ir žinoti, kad tavo knygas vaikai ir paaugliai skaito su didžiausiu malonumu?

– Pirmąją knygą rašiau, kad nustebinčiau save, visiškai nesitikėjau tokios audringos reakcijos. Ji sušildė mano širdį. Ypač, kai girdėdavau istorijas, jog tėvai ir vaikai, broliai ir seserys knygas skaito kartu, šitaip stiprindami tarpusavio ryšį. Pats vaikystėje skaičiau labai daug, mėgau knygose sukurtus pasaulius Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau įgyvendinti savo sumanymą – pasiekti, kad jaunimas kuo daugiau skaitytų.

Baigęs teatro mokyklą, gavau pasiūlymą vesti mokslinę laidą vaikams per nacionalinę Islandijos televiziją. Iš tos laidos vaikai mane pažinojo, pamėgo ir klausė, ką įdomaus turiu jiems pasakyti. Norėjau savo balsą išnaudoti ne tik moksliniams eksperimentams, bet ir skaitymo skatinimui.

Tuo metu kaip tik moderuodavau pokalbius apie skaitymą. Nesvarbu, kas ateidavo kalbėti – mokytojai, bibliotekininkai, rašytojai, visi šnekėjo, visi svarstė, ką daryti, kad vaikai skaitytų. Tada ir kilo mintis apie skaitymo iššūkį. Formą savo minčiai sugalvojau perskaitęs straipsnį apie „Sostų karų“ sagos rašytojo George'o R.R.Martino aukcioną, per kurį žmogui, pasiūliusiam didžiausią sumą, būtų suteikta galimybė kitoje knygoje turėti savo vardo personažą. Man patiko toji idėja, nusprendžiau ją panaudoti.

Vasarą Islandijoje visi vaikai skaito knygas, pildo specialus lapus ir meta juos į bendrą dėžę, iš kurios vėliau traukiami laimėtojai. Prizai jiems – knygos. Aš nusprendžiau kitaip – pasiūliau jiems penkis personažus savo naujoje knygoje mainais už tris jų pačių pasirinktas ir perskaitytas knygas. Praėjo keturi mėnesiai, neįsivaizdavau, ar kas nors išvis dalyvauja iššūkyje. Kai suplaukė visi užpildyti lapai, suskaičiavome, kad buvo perskaityta virš šešiasdešimties tūkstančių knygų! Neįtikėtina.

Šį darbą tęsiu jau penkerius metus. Praėjusiais metais Islandijos vaikai perskaitė 330 000 knygų. Štai jums receptas, kaip knygas vaikams padaryti įdomiomis, imkite ir naudokitės!

Festivalis „Vaikų knygų sala 2019“

+11

– Lietuvoje sklando žinia, kad vienas iš dešimties žmonių Islandijoje yra išleidę knygą? Ar tai – tiesa?

– Tiesa, ir tokių žmonių gal net daugiau! Islandijoje gyvena vos 360 tūkstančių gyventojų, o kasmet išleidžiama apie 600-700 knygų. Turime netgi vadinamąjį kalėdinį knygų potvynį – rašytojai savo kūrybą stengiasi publikuoti spalio mėnesį. Pagal seną tradiciją po Kalėdų eglute suaugę ir vaikai randa knygas. Tai nuostabu, bet jei daug skaitai, dovanas perskaitai per porą mėnesių ir vėl tenka ilgai laukti. Paaugliai laukti nemoka ir nenori, todėl skaito knygas kitomis kalbomis, ypač – anglų. Tikrai taip, šiandien paaugliai Islandijoje skaito daug mažiau, bet jei aš anuomet būčiau turėjęs išmanųjį telefoną, irgi labiau domėčiausi juo, o ne knygomis. Mūsų, jaunimui rašančių autorių darbas yra rasti būdų pasiekti paauglius ir jiems parodyti, kad knyga gali būti tokia pat įdomi, kaip ir išmanusis telefonas.

– Dažnai tėvai savo vaikams siūlo savo jaunystės knygas ir pyksta, kai vaikai jų skaityti nenori.

– Retai kada knygos išlieka aktualios po trisdešimties metų, ypač tokiame amžiuje, kokiame mes gyvename. Feisbuke vis išlenda klausimas: mano vaikui – penkiolika, ką jam skaityti? Mano vaikystės knygos arba senovės vikingų sagos – puikios, bet ar tikrai jos sudomins šiuolaikinį paauglį? Vargu. Vaikams aš visada siūlau skaityti Harį Poterį, bet, kai mano vaikai bus paaugliai, Hario Poterio sagos, galbūt, bus pradusios ir populiarumą, ir įdomumą?

– Jūsų knygos vaikams – interaktyvios, skaitytojai netgi turi galimybę vietoj herojų daryti pasirinkimus. Ar toks formatas padeda pritraukti jaunuosius skaitytojus?

– Padeda, o taip pat išskiria mane iš kitų autorių. Rašyti tokią knygą yra nuostabiai įdomus ir linksmas procesas. Kai mano kuriamoje istorijoje turi įvykti kažkas svarbaus, skaitytojui pasiūlau dvi ar tris istorijos vystymosi versijas.

Pirmojoje savo interaktyvioje knygoje pasitelkiau islandų tautosaką, kurią vaikai gerai pažįsta. Jiems buvo smagu žinomas istorijas pakreipti skirtinga linkme, sekti ne paskui herojų, o paskui blogietį. Tai buvo knyga, kuri veikė tarsi kompiuterinis žaidimas – kažkas visiškai naujo! Paaiškinti vaikams, kaip skaityti tokią knygą, buvo daug kartų lengviau nei suaugusiems. Šie knygas bandė skaityti senuoju būdu, kaip įpratę ir po trisdešimties puslapių jau buvo pasiekę dvi pabaigas, o knygos dar buvo likę trys šimtai puslapių.

Mano kūryba tarsi suteikė šansą kurti tarpusavio santykius – vaikai skaitė knygą kartu su tėvais, kartu sprendė personažų likimus. Tėvai ir mokytojai pasakodavo, kad vaikai negali atsiplėšti nuo knygos, skaito dar ir dar kartą, ieško naujų siužetų, pabaigų. O jų pirmoje knygoje – net penkiasdešimt. Trečioji knyga, kurią parašiau, buvo siaubo, pamaniau, kad skaitytojai, pradėję nuo pirmosios knygos, jau bus paaugę. Ketvirtoji buvo Grimų pasakos, penktoji – kelionės laiku, dinozaurai, mumijos. Praėjusią savaitę išėjo šeštoji knyga, kurioje skaitytojas įtraukiamas į kompiuterinį žaidimą. Šioje knygoje – šimtas dvidešimt pabaigų.

– Kaip parašyti tokią knygą? Išduokite.

– Sugalvoju temą ir pradžią – tarkime, knyga prasideda nuo to, kad mano veikėjas yra pasiklydęs. Vienoje pusėje jis girdi vandenyną, kitoje – miestelį, o priešais save mato kalną. Pirmas pasirinkimas – kur personažas eis? Kokių būtybių jis gali sutikti ir kokių nuotykių patirti vandenyne, laukuose ar kalnuose?

Rašyti smagu, ypač – prigalvoti skirtingų knygos pabaigų. Mano mėgstamiausios – nelaimingos. Kai lankau mokyklas, paskaitose skaitau knygos ištraukas, visada leidžiu pasirinkti. Įspėju – ištrauka gali turėti liūdną pabaigą ir tai bus tik jūsų kaltė, ne mano, nes tai jūs padarėte pasirinkimą. Vaikų veido išraiška ir tyla salėje, kai jie nežinodami pasirenka nelaimingą pabaigą, yra neįkainojama. Tuomet grįžtame atgal ir bandome iš naujo.

Eivaras Toras Benediktssonas lankėsi lapkričio 16-17 d. vykusiame vaikų ir jaunimo literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“, kurį šiemet aplankė apie 2500 vaikų ir suaugusiųjų. Rašytojo kelionę į Lietuvą rėmė Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Festivalį „Vaikų knygų sala“ globoja Vilniaus miesto savivaldybė, remia Lietuvos kultūros taryba.