Lietuvoje trejus metus dirbusio (1934–1937 m.) Lenkijos visuomenės ir politikos veikėjo, diplomato, žurnalisto, žvalgybininko Tadeuszo Katelbacho publicistiką ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijai skirtus slaptuosius raportus apie Lietuvą išleido Nacionalinė biblioteka, tęsdama bibliotekos leidžiamų dokumentinio paveldo šaltinių publikacijų seriją. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos T.Katelbacho publicistikos, slaptųjų raportų knygos sudarytojai ir įžanginio straipsnio autoriai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Marekas Jabłonowski, Vilniaus universiteto prof. dr. Andrius Vaišnys, sudarytoja Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliutė, recenzentai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Joanna Gierowska-Kałłaur, Kauno muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita, knygos konsultantas prof. dr. Juozas Skirius, vertėjai Biruta Mikalonienė, prof. dr. Andrius Vaišnys, dailininkė Elona Marija Ložytė.
„Man labai malonu pasveikinti jus visus, susirinkusius į išskirtinį, tarptautinį renginį, kuris tiesia dar vieną kultūrinio bendradarbiavimo tiltą. Smagu pažymėti, kad per paskutiniuosius keletą metų vis labiau įsitvirtiname kokybiškos mokslinės leidybos srityje. Pristatomas didelės apimties kūrinys „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“. Būtent šis leidinys puikiai atspindi mūsų ambiciją – dirbti solidžiuose, tarpinstituciniuose, tarptautiniuose projektuose. Nes Nacionalinės bibliotekos misija nėra susijusi vien tik su kultūra. Tai ir kultūra, mokslas, švietimas, valstybė ir jos politika.
Džiaugiuosi, kad mūsų biblioteka telkia įvairiausių sričių specialistus, mokslininkus, ekspertus. Nuoširdžiai dėkoju profesoriams iš Varšuvos Marekui Jabłonowskiui, Joannai Gierowskai-Kałłaur, Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Vaišniui, daktarui Simonui Jazavitai, gausiai Nacionalinės bibliotekos komandai. Reiškiu pagarbą Lietuvos kultūros tarybai, kad ji suprato šio leidinio svarbą, finansavo jį ir šiandien turime puikų rezultatą,“ – sveikindamas renginio dalyvius ir svečius kalbėjo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Dėkodamas už gražius sveikinimo žodžius, prof. M.Jabłonowskis pasidžiaugė puikiai dirbusia visa komanda: „Mūsų bendradarbiavimas buvo kokybiškas, sklandus, todėl turime gerą rezultatą – ši knyga yra tarsi viso mūsų bendro darbo karūna. Ji suteikia galimybę pažvelgti į Lietuvos ir Lenkijos santykius asmenybės – Tadeuszo Katelbacho akimis. Mums reikia stengtis suprasti tą laikotarpį, nes praėję laikai turi įtakos ir nūdienai“.
Dokumentų surinkimas, vertimas ir išleidimas dviejų tomų leidinyje skaitytojui atskleidžia Lietuvos vidaus politinio ir kultūrinio gyvenimo, Lietuvos ir Lenkijos santykių aplinkybes XX a. 4-ajame dešimtmetyje.
Pirmame leidinio tome „Atvirai“ skelbiamas išsamus įvadinis straipsnis, 1934 – 1937 metais „Gazeta Polska“ išspausdinti T.Katelbacho straipsniai ir korespondencijos, antrame tome „Slaptai“ – slaptieji raportai, saugomi Naujųjų aktų archyve Varšuvoje. Minėtuose slaptuose raportuose aprašomi žinomi kultūros ir politikos asmenys iki šiol netyrinėtu ir nežinomu požiūriu.
Išnašose parengti kiekvieno straipsnio, raporto komentarai, paaiškinamos aprašomos aplinkybės arba minimi asmenvardžiai. Dviejų tomų leidinyje publikuojamas T.Katelbacho žurnalistinių straipsnių rinkinys atveria galimybę palyginti ir pamatyti skirtumą tarp slaptų dokumentų ir tuo metu viešai skelbtų straipsnių.
Sudėtingi politiniai pasirinkimai, lietuvių ir lenkų tarpusavio santykiai, Vilnius ir Lietuvos sostinės klausimas, Lietuvos kariuomenė, ekonomika, diplomatija, didieji šalies kaimynai ir kryžkelės – visa tai skaitytojas ras
solidžiame leidinyje, kuriame T.Katelbacho publicistika papildyta anksčiau nepublikuotais Lenkijos archyvuose saugomais slaptaisiais raportais, išsamiomis mokslinėmis įžvalgomis.
„Šio asmens, Tadeuszo Katelbacho misija ypatinga, jis turėjo vieną iš pagrindinių tikslų – įtikinti Lietuvos vyriausybę, diplomatus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir manė, kad tai yra įmanoma misija. Mums atrodė labai svarbu ir publicistika, ką jis rašė viešai, ir tai, ką jis parengė slaptai, tik Užsienio reikalų ministerijaI.Visi jo raportai iš skirtingų fondų Mareko Jabłonowskio dėka buvo surinkti ir pateikti Nacionalinės bibliotekos kultūros projektui įgyvendinti,“ – kalbėjo prof. dr. A.Vaišnys.
Knygos recenzentė J.Gierowska-Kałłaur, atsakydama į renginį vedusio dr. S.Jazavitos klausimą, kuo šis leidinys papildys kitus, sakė: „Noriu pabrėžti – esu šalininkė, kad visi dokumentai būtų skelbiami. Raportai, esantys šiame leidinyje, priartina tą epochą, kurioje gyventa, atskleidžia ir žmonių gyvenimus, ir tam tikras klaidas“.
Projekto vadovė ir knygos sudarytoja dr. I.Veliutė pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintu tarptautiniu projektu ir jo svarbiausiu rezultatu – išleista knyga, o kalbėdama apie įdomią, kartu kontroversišką asmenybę, pacitavo T.Katelbachą: „Aš neniekinu lietuvių tautinių šūkių, neniekinu lietuvių nuoskaudų, nerašau šių žodžių tam, kad įrodinėčiau lietuvius imtis keisti politinį kursą Lenkijos atžvilgiu. Kaip ne kartą rašiau – lietuviai yra realistai ir kai nori, be pašalinių patarimų, patys moka įvertinti tarptautinę realybę“.
Apibendrindamas diskusiją dr. S.Jazavita teigė, kad skaitytojui bus įdomu susipažinti su leidiniu ir jame publikuotais šaltiniais, atskleidžiančiais tarpukario epochos žmonių autentišką požiūrį į tam tikrus įvykius, turinčius įvairiausių niuansų, kurie iki šiol tyrinėjami.
Nacionalinėje bibliotekoje saugoma keletas T.Katelbacho leidinių, vienas jų bibliotekai padovanotas Kazio Lozoraičio iš tuomečio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio asmeninės bibliotekos.
Knyga „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“ iliustruota Lietuvoje nepublikuotomis XX a. 4-ojo dešimtmečio Lietuvos gyvenimo nuotraukomis iš Lenkijos archyvų.
