Latvių literatūra turi fundamentalią tradiciją – kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje jau išleistas pirmasis romanas, brolių Kaudzyčių Matininkų laikai (1879). Šis skirtingas atskaitos taškas rodo, kad latviai turėjo geresnes sąlygas nuosekliai plėtoti savo literatūrą, ji tapo konkurencinga kitų literatūrų lauke ir yra verta lietuvių skaitytojų dėmesio.
Po latvių rašytojos Noros Ikstenos romano Motinos pienas tarptautinės sėkmės (išverstas į keliasdešimt kalbų, į lietuvių k. vertė L. Laurušaitė) pasaulyje ir Lietuvoje susidomėjimas latvių literatūra smarkiai išaugo, leidykla „Homo liber“ įsteigė seriją „Femina Baltica“, kurioje leidžiami latvių ir estų moterų romanai, nuo 2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje atskira serija bus leidžiami Baltijos Asamblėjos premiją laimėjusių kūrinių vertimai. Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo vertėjų iš latvių k., kasmet pasirodo naujų prozos ir poezijos vertimų: Andrio Kalnuozuolo (L. Jonušys), Arno Jundzės (J. Banevičius), Margerio Majevskio ir Pėtero Brūverio (V. Braziūnas), Maros Zalytės (E. Drungytė), Ingos Gailės (E. Untulis), Imanto Zieduonio (A. Valionis), Karlio Vėrdinio (A. Musteikis), Mario Bėrzinio (L. Laurušaitė) ir kt. Pastaraisiais metais aktyviai mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Latvijos rašytojų, latviai dažnai svečiuojasi „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose, lietuvių autoriai kviečiami į latvių literatūros festivalius. Yra pasirodžiusios dvi latvių poezijos antologijos – Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija (2012, vert. E. Drungytė) ir Rutulinis žaibas į sielą: XX–XXI a. latvių poezija (2019, vert. A. Valionis), o kaip atsakomąjį gestą šiuo metu latvių poetas Janis Elsbergas verčia ir rengia lietuvių poezijos antologiją.
Latvių literatūros metų tikslas – supažindinti lietuvių skaitytojus ne tik su tekstais, bet ir su latvių prozos bei poezijos kūrėjais, todėl numatoma pristatyti naujus vertimus Vilniaus ir Klaipėdos knygų mugėse bei literatūros festivaliuose. Svarbu atkreipti dėmesį į panašų lietuvių ir latvių kultūrų bei literatūrų kontekstą, kuris atveria lyginamąją perspektyvą, tad prie LLVS renginių prisidės Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija. Siekiant aktualizuoti Lietuvos ir Latvijos pasienį kaip lietuvius ir latvius siejančią kūrybos ir gyvų susitikimų vietą, pasienio miestelyje Kurmenėje bus surengta tarptautinė mokslo konferencija „Vertimas kaip kalbų ir tapatybių susitikimų erdvė“.
Latvių literatūros metų programa taip pat bus orientuota į aktualų vertėjų ugdymo klausimą: bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetu planuojama surengti grožinio teksto vertimo dirbtuves pradedantiesiems vertėjams, Nidoje vyks profesionalių vertėjų iš latvių kalbos ir į latvių kalbą dirbtuvės, pasirodys klasikinių ir šiuolaikinių latvių literatūros kūrinių vertimų. Latvių literatūrai bus skirtas specialus LLVS žurnalo „Hieronymus“ numeris, o kultūrinėje spaudoje pasirodys interviu su latvių autoriais ir jų vertėjais iš latvių kalbos.
Latvių literatūros metai bus minimi ir visuomenei prieinamomis patraukliomis formomis – bus surengtas literatūrologinis baltistinis protmūšis, per tradicinius spaudos dienai skirtus klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute kiekvienas norintis galės garsiai perskaityti sau artimiausią latvių literatūros tekstą.
