„Neabejotinai nepraleidote nobelistės Olgos Tokarczuk „Bėgūnų“ ir skaisčiai sužibusios australų literatūros žvaigždės Trento Daltono, kurio romanas „Berniukas nuryja visatą“ susirinko keturias svarbiausias Australijos literatūros premijas. Turbūt perskaitę garsiosios škotės Ali Smith „Rudenį“ nekantriai laukėte neseniai išleisto romano „Žiema“ – antros tetralogijos dalies.
Tikimės, kad nepraleidote puikių lietuvių autorių knygų – sarkastiškojo Herkaus Kunčiaus kūrinio „Geležinė Stalino pirštinė“, Nariaus Kairio debiuto „Toliau nei vandenynas“, mąsliojo Gintaro Bleizgio beveik dienoraščio „Sūpavimas“ ir įtaigaus Nijolės Kliukaitės-Kepenienės romano „Rupaus malimo“ apie Mažosios Lietuvos žmonių likimus. Nemažas skaitytojų būrys sulaukė ir Juozo Baltušio dienoraščių antrojo tomo“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Meistriškai valdomų žodžių, vaizdų ir melodijų galia
Marcelijus Martinaitis
„Lyrika“
Sudarytojai Marcelijus Martinaitis, Gintaras Bleizgys
Rinktinė, kurią sumanė pats Marcelijus Martinaitis ir atrinko eilėraščius į pirmus du skyrius.
Deja, knygos poetas pabaigti nespėjo. Gintaras Bleizgys skaitytojams, prie knygos sudarytojų išvydusiems ir jo pavardę, paaiškina: „Man beveik nieko nereikėjo daryti. Poezija ir didysis jos meistras Marcelijus Martinaitis viską darė patys – jiems pasipriešinti nepajėgiau. Linkiu, kad ir jūs negalėtumėt pasipriešinti meistriškai valdomų žodžių, vaizdų ir melodijų galiai – tenugali mus visus tai, kas ilgainiui įgyja vis didesnę vertę ir jėgą, išsigrynina, išsiskaistina, mūsų laiką sujungia su praeitimi, ateitimi ir amžinumu“.
Puikiausia širdies žemėlapio kūrėja
Auður Ava Ólafsdóttir
„Randai“
Iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė
2017 m. Islandijos literatūros premija, 2018 m. Šiaurės tarybos literatūros premija, įtrauktas į 2018 m. „Premia Strega Europeo“ trumpąjį sąrašą.
Auður Ava Ólafsdóttir – garsi islandų prozininkė, poetė, Islandijos universiteto meno istorijos profesorė, baigusi studijas Sorbonos universitete Prancūzijoje. Rašytojos romanai išversti į beveik 30 kalbų.
Tėvynainės romanams negaili pagyrimų rašytojas Sjónas: „Ólafsdóttir kūrybos motyvas – nedidelės kelionės, į kurias leidžiamės gelbėti savęs ir tų, kurie mums rūpi. Ji puikiausia širdies žemėlapio kūrėja“.
Pagrindiniam romano „Randai“ veikėjui Jounui gyvenimas nustoja prasmės. Žmona jį paliko, motinai stiprėja demencija, mylima duktė, pasirodo, jam ne duktė. Jounas vyksta svetur, į karo nusiaubtą užsienio šalį, negrįžtamai... Bet atsidūręs viešbutyje „Tyla“ suvokia, kad savo grėsmingo plano neįvykdys, nes jo dėmesio reikia apleistam viešbučiui, o ypač jį prižiūrinčiai moteriai.
Trys genijaus scenarijai, paversti iškiliomis prozos knygomis
Ingmaras Bergmanas
„Žemuogių pievelė. Sekmadienio vaikas. Rudens sonata“
Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė
Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas. Pripažintas vienu didžiausių autorinio kino kūrėjų.
Šioje knygoje – trys I.Bergmano prozos kūriniai.
„Žemuogių pievelėje“ (to paties pavadinimo filmas (1957 m.) pelnė „Auksinį gaublį“, „Auksinį lokį“ ir šusnį kitų apdovanojimų) – profesoriaus emerito Isako kelionė su marčia į iškilmes Lunde, kur jam bus suteiktas garbės daktaro vardas. Kelyje jį užplūsta vaikystės ir jaunystės prisiminimai.
„Sekmadienio vaikas“ (ekranizuotas 1992 m.) pasakoja apie Pu, kaip vaikystėje vadino I. Bergmaną, ir jo santykį su tėvu pastoriumi, kuris daugeliui – didelis autoritetas. Per vienas vasaros atostogas atskleidžiama šeimoje vyraujanti įtampa ir ūmus tėvo būdas. Tai, pasak autoriaus, intymiausias jo kūrinys.
„Rudens sonata“ (ekranizuota 1978 m.) – psichologinė drama apie motinos ir dukters santykius. Garsi pianistė Šarlotė, vieniša, atsiribojusi nuo artimųjų, atvyksta aplankyti vyriausios dukters, su kuria nesimatė ilgus metus. Duktė per tą laiką ištekėjo ir neteko sūnaus. Po tragiškos nelaimės, ji iš prieglaudos parsiveža jaunesniąją neįgalią seserį.
Viena iš dešimties geriausių švedų knygų, būtinų perskaityti
Jonas Hassen Khemiri
„Viskas, ko neprisimenu“
Iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė
Apdovanotas Augusto ir P.O.Enquisto literatūrinėmis premijomis – svarbiausiomis Švedijoje. Romanai išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų, pjeses pastatė kone šimtas teatrų visame pasaulyje.
Ši rašytojo knyga atsidūrė greta Augusto Strindbergo ir Selmos Lagerlöf kūrinių.
Jaunas vyras vardu Samuelis žūva automobilio avarijoje, bet ar tai nelaimingas atsitikimas? Neįvardytas rašytojas iš fragmentų atkuria Samuelio gyvenimą kalbėdamasis su draugais, artimaisiais ir kaimynais. Mįslinga dėlionė, koks tas Samuelis iš tiesų? Mylimas anūkas, užsispyręs biurokratas, ištikimas draugas, apsimetėlis, pozuotojas? Atsidavęs gyvenimo draugei ir savo geriausiu draugui. Tuomet kodėl juos prarado?
Tai istorija apie meilę ir atmintį. Ir pasakojimas apie rašytoją, kuris mėgindamas įminti svetimą paslaptį, sužino tiesą apie save.
Intriguojantis romanas apie pirmąjį Latvijos laisvės dešimtmetį
Arno Jundze
RAUDONASIS GYVSIDABRIS
Iš latvių kalbos vertė Jurgis Banevičius
Tai viena iš romanų ciklo „MES, Latvija, XX amžius“ knygų. Ciklą inicijavo rašytoja Gundega Repše Latvijos 100-mečio proga. 2014– 2018 m. buvo parašyta 13 romanų. Kiekvienas iš jų atspindi maždaug dešimties XX amžiaus metų laikotarpį. Ciklą kūrė žymiausi Latvijos rašytojai.
Arno Jundze (g. 1965) – premijomis įvertintas latvių prozininkas, kultūros žurnalistas, literatūros kritikas ir teoretikas, Latvijos rašytojų sąjungos pirmininkas.
„Raudonajame gyvsidabryje“ pasakojama apie Latvijos žmonių gyvenimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kadaise viduramžių karaliai troško filosofinio akmens – alchemikų išgautos substancijos, žadančios amžinąją jaunystę, laimę ir turtus. Žlungant sovietų imperijai istorija pasikartojo, tik apsieita be slaptų mokymų. Žmonės aklai suskato vaikytis raudonojo gyvsidabrio – sovietų žvalgybos tarnybų vaizduotės vaisiaus, stebuklingosios medžiagos, leidžiančios užvaldyti pasaulį tam, kieno rankose ji atsidurs...
Netrukus pasirodys
Didinga meilės istorija – garsiausios Afrikos rašytojos knyga
Chimamanda Ngozi Adichie
„Amerikana“
Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė
„Autorė kelia universalius rasės ir kultūrinių šaknų, afrikiečių diasporos patirties užsienyje, identiteto ir namų paieškos klausimus“ – Barackas Obama.
Šiuolaikinė Nigerijos rašytoja garsi ne tik savo tėvynėje, ji viena skaitomiausių Afrikos rašytojų pasaulyje,
jos knygose ypač daug dėmesio skiriama moterims ir jų patirčiai. Lietuviškai jau išleistos dvi rašytojos knygos – „Kinrožės žiedas“ (2005) ir „Pusė geltonos saulės“ (2012).
Romanas „Amerikana“, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, vadinamas didinga meilės istorija, įstabia šiuolaikinio požiūrio į rasę analize, retu atveju šiuolaikinėje grožinėje literatūroje, šmaikščia šiandienos visuomenės kritika.
Jame pasakojama apie jaunus įsimylėjėlius Ifemelu ir Obinzę, kurie priversti palikti gimtąją Nigeriją. Gražuolė Ifemelu atsiduria JAV, kur, nepaisant pasitikėjimo savimi ir akademinių laimėjimų, pirmąkart patiria, ką reiškia odos spalva, o ramus ir mąslus Obinzė priverstas Londone gyventi neramų nelegalaus imigranto gyvenimą. Tik po penkiolikos metų, vedami aistros ir išsiilgę tėvynės, jiedu susitinka pasikeitusioje Nigerijoje.
Netikėta moters ir parduotuvės meilės istorija
Sayaka Murata
KOMBINIO MOTERIS
Iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė-Žukauskienė
Tarptautinis bestseleris, pelnęs Akutagavos premiją ir daugelio garsių literatūros leidinių išrinktas geriausia metų knyga.
Pagrindinė romano veikėja Keiko – 36-erių netekėjusi moteris, daugelį metų dirbanti kombinyje – taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė. Moteris nepaiso šeimos ir draugų spaudimo susirasti „normalų“ darbą ir vyrą, kombinyje ji randa pilnatvę ir prasmę.
Romane pasakojama apie kitokius, paprastai nematomus žmones. Knygos autorė klausia, ar įmanoma pasislėpti nuo sumaterialėjusios visuomenės?
Sayaka Murata (gim. 1979) – viena žymiausių Japonijos rašytojų. Ji studijavo literatūrą Saitamos prefektūros universitete, bet dirba valandininke kombinyje. Net ir laimėjusi prestižinę Akutagavos premiją, rašytoja neatsisakė šio darbo. Tad pagrindinės romano veikėjos prototipu galime laikyti pačią rašytoją.