Skaitytojai aptiks ne tik mūsų amžininkų, šiuolaikinių rašytojų, bet ir klasikų, legendinių autorių – tokių kaip Czesławas Miłoszas, leidžiamų ir perleidžiamų, kūrinių, nepelnytai primirštų ar lietuviškai neleistų – kaip amerikiečių rašytojo, itin garsaus praeito šimtmečio viduryje, Davido Karpo romaną „Vienas“ (vertė Povilas Gasiulis), kuris gretinamas su G.Orwello „1984“ ir A.Huxley‘io „Puikiu nauju pasauliu“, „tik kur kas baisesnis“, pasak kritikos, – apie vadinamąjį smegenų plovimą gerovės valstybėje. Tai ne tik stiprus ir įtaigus grožinis kūrinys, bet ir istorinis Šaltojo karo dokumentas – šokiruojantis, nors knygoje tarsi nevyksta nieko šokiruojančio.
Pastebėtina italų rašytojo, keliautojo, „skaitmeninio nomado“, instagramo žvaigždės su šimtais tūkstančių sekėjų Gianlucos Gotto knyga, kaip ir jis pats, – geraširdiškai šypsanti, išmintinga ir graži, pavadinimu „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ (vertė Gitana Vanagaitė). G.Gotta, išleidęs keturias knygas, nusistatęs savo laimės koordinates, romane pasakoja apie viskuo nusivylusį jauną žmogų, kuriam kelionė į Vietnamą tampa ir dvasine kelione, atveriančia jam jį patį ir pasaulio grožį.
Vokietijos bestseleris „Nesiartinkit prie Gretos” (iš vokiečių k. vertė Laima Kuprienė) – garsios vokiečių dokumentininkės Susanne’os Abel debiutinis romanas, kuriame per motinos ir sūnaus istorijas atskleidžiamas sudėtingas kelių kartų likimas fanatizmo paženklintoje pokario Vokietijoje, o romano veiksmas rutuliojasi XX a. šeštojo dešimtmečio Heidelberge, šiuolaikiniame Kelne ir Naujajame Orleane.
Rekomenduojamas paskutinis amerikiečių rašytojo, šnipų romanų klasiko Johno le Carré (vertė Gediminas Pulokas) romanas „Sidabrė“ pasakoja apie paslaptingus ir dramatiškus įvykius tykiame pajūrio miestelyje Sidabrėje. Išleistas jau po rašytojo mirties, romanas sulaukė iškirtinio dėmesio. Johnas le Carré vertinamas ne tik kaip žanrinės literatūros legenda, bet ir kaip vienas geriausių savo laiko romanistų.
Leidyklos stende skaitytojų lauks ne viena staigmena. Solidžių literatūros premijų laureatės, vienos žymiausių skandinavų autorių, švediškai rašančios suomių rašytojos Monikos Fagerholm romanas „Kas nužudė bembį?“ (iš švedų k. vertė Rasa Baranauskienė) – išskirtinis savo ypatingu muzikaliu stiliumi. Rašytoja, laikoma originalia skandinavų kultūros paveldo interpretuotoja ir metraštininke, pasakoja istoriją apie moterų draugystę ir konkurenciją, nerūpestingą gyvenimą ir smurtą, nekaltybės mirtį ir širdis keičiančią muziką.
Nepraleiskite Kristinos Ohlsson – vienos garsiausių švedų rašytojų, vadinamos detektyvinės literatūros karaliene, kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pernai pradėjo leisti jos detektyvinių kūrinių Augusto Strindbergo seriją. Išėjo jau du skandinavės romanai – naujausias „Ledlaužis“ ir pernai išleistas, didelio populiarumo ir Lietuvoje sulaukęs romanas „Audrų stebėtojas“ (iš švedų kalbos abu kūrinius vertė Mantas Karvelis).
Taip pat leidyklos stende rasite Lauros Sintijos Černiauskaitės esė knygą „Džiaugsmynas”, Rasos Aškinytės „Penkias istorijas apie meilę su laiminga pabaiga“; vieną iškiliausių Lotynų Amerikos rašytojų Eduardo Galeano, Japonijos klasiko Riūnosukės Akutagavos, neseniai Lietuvoje apsilankiusios šiuolakinės japonų rašytojos Sayakos Muratos kūrinius ir spalvingų vaikiškų knygų kampą.
Be daugybės talentingų lietuvių poetų ir prozininkų knygų, leidyklos stende ieškokite ką tik Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) paskelbto kūrybiškiausių 2022 m. knygų dvyliktuko autorių kūrinių – Justino Sajausko, rašytojo, muziejininko, redaktorius, miniatiūrų knygos „Ten, už lango”, poetės Gretos Ambrazaitės knygos „Adela”, poetės Ramunės Brundzaitės – „Tuščių butelių draugija” ir poeto, eseisto, literatūros mėnraščio „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus Antano Šimkaus eilėraščių knygos „Vakaras dega“.
Svarbios dienos RS leidyklai Knygų mugėje bus, žinoma, visos keturios, o intensyviausios – penktadienis ir šeštadienis, nes šiomis dienomis vyks leidyklos 10-ties renginių maratonas.
Ilgasis penktadienis. Susitikime
15 val. (salė 1.2) Czesławo Miłoszo knygą „Pradedant nuo mano gatvių“ pristatys literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas ir rašytojas, vertėjas prof. Tomas Venclova, diskusiją moderuos žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas.
Cz. Miłoszas – Lietuvoje gimęs lenkų poetas, romanistas ir eseistas, pasaulinio garso rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“ glaudžiai susijusi su Lietuva ir Vilniumi – jaunystės laikų miestu. Be kitų tekstų, knygoje skelbiamas ir autoriaus laiškas poetui, eseistui Tomui Venclovai, joje pasakojima apie tarpukario ir pokario literatūrinį gyvenimą.
15 val. (salė 5.2) monografiją „Pagrindinis vaidmuo – Vytautas Paukštė“ pristatys jos sudarytojos – aktoriaus dukra Ada Paukštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė, renginį ves žurnalistė Dalia Kutraitė.
Vytautas Paukštė (1932–2022) – vienas garsiausių XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių, iki pat paskutinių gyvenimo metų dirbęs Klaipėdos dramos teatre, sukūręs apie 130 vaidmenų teatre ir apie 70 – kine, savo talentu formavęs kelių kartų žiūrovų skonį ir aktorinės meistrystės standartus. Knygoje – V. Paukštės sukurtų vaidmenų analizė, kolegų prisiminimai ir pokalbių su legendiniu aktoriumi fragmentai.
16 val. Rašytojų kampe savo ketvirtąją knygą – romaną „2084“ pristatys jaunosios kartos rašytoja Unė Kaunaitė, renginyje dalyvaus rašytoja, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė, moderuos – žurnalistas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas.
Unė Kaunaitė su romanu „2084“ žengia į pasaulyje itin populiarų, o Lietuvoje dar tik įsitvirtinantį distopijos žanrą. 2084 metai. Pagrindinis veikėjas – psichologas Kajus, kurios darbas – nuotoliniu būdu konsultuoti ketinančius nusižudyti. Ir Kajaus darbas, ir laisvalaikis – virtualybėje, čia jau įprastai mezgami santykiai, diskutuojama, žaidžiama ir keliaujama. Čia įsimylima ir skausmingai išsiskiriama. Unės Kaunaitės kuriamame ateities pasaulyje, balansuojančiame tarp to, kas tikra, ir to, kas sukurta, keliamas klausimas: jei visa, kas supa, galima pritaikyti prie individo, keisti pagal jo poreikius, ar lieka vietos faktams ir tikrovei?
Distopijos meistrą – rašytoją, filosofą, originalų fantastą, siurrealistą, „BBC Book of the Year“, prancūzų „Metų knygos“ rinkimų „Imaginaire“ kategorijoje laimėtoją, Europos „Utopiales 2018“, „International Rubery Book“ premijų laureatą Jaroslavą Melniką apie naujausią romaną „Te visad būsiu aš“ 19 val. Rašytojų kampe kalbins rašytojas, laidų vedėjas, komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius.
„Keista gyventi ilgiau už medžius” – sako vienas romano, aštraus siužeto distopijos „Te visad būsiu aš“ veikėjas, kurio amžius – daugiau kaip tūkstantis metų. Sukurtoje Amžinoje valstybėje mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad žmonės tapo nemirtingi, viskam vadovauja dirbtinis intelektas, sukurta visuotinė gerovė, bet... herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori gyventi amžinai. Ir jo pasaulis susvyruoja.
2022 m. Nacionalinės premijos laureatas, poetas Rimvydas Stankevičius savo naujausią eilėraščių knygą „Įsitvėrimai“ pristatys 19.15 val. Forume kartu su muziku Mindaugu Ancevičiumi ir grupe.
Neseniai jubiliejų atšventusio poeto dešimtoji poezijos knyga „Įsitvėrimai“ išskirtinė ankstesnio poetinio kelio kontekste ir tuo, kad ji yra apie „šiapus“. Nors įprastas metafizinis matmuo eilėraščiuose niekur nedingsta, nes gerai poezijai jis privalomas, knygos semantinis laukas ir veiksmo vieta – ne pomirtinis pasaulis, ne abstrakti erdvė. „Įsitvėrimus“ netgi galima pavadinti biografine knyga, brėžiančią poeto gyvenimo liniją, fiksuojančia dvasines patirtis, intymų santykį su tikrove.
Ką rinktis šeštadienį?
12 val. Litexpo kino salėje lenkų istoriko, rašytojo ir publicisto Kamilio Janickio knygą „Vladislovo Jogailos damos“ kartu su atoriumi pristatys istorikas Aurimas Švedas, leidyklos „Wydawnictwo Literackie“ atstovė Joanna Dąbrowska, renginį moderuos istorikė Barbara Stankiewicz. Renginį remia Lenkijos institutas Vilniuje.
Iš lenkų kalbos Kazio Uscilos versta knyga – intriguojantis pasakojimas apie vieno svarbiausių Lenkijos istorijoje valdovo žmonas. Jadvyga Anžujietė, Ona Celietė, Elžbieta Granovska ir Zofija Alšėniškė – keturios Vladislovo Jogailos žmonos, kurios kartu su juo puikavosi soste, buvo mylimos ir nekenčiamos valdinių, visada vienišos Vavelio rūmuose tarp nuolat vykstančių politinių intrigų.
Daugelis Kamilio Janickio, puikaus pasakotojo, knygų tapo bestseleriais, tarp jų – „Pirmosios II Respublikos damos“, „Geležinės damos“, „Tylos epocha“.
13 val. (salė 1.2) penktąjį, naujausią biografinį romaną „EMMI“ pristatys jo autorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, jai talkins žurnalistė Austėja Kuskienė.
Rašytojo laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti. Autorė žvelgia į klasiko gyvenimą nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio per santykį su keturiomis svarbiausiomis jo gyvenimo moterimis. Iš čia ir pavadinimas „EMMI“, sudarytas iš keturių pirmųjų lietuvių klasiko gyvenimo moterų vardų raidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Autorė remiasi gausia archyvine medžiaga, ją nuosekliai ir atidžiai tyrinėja, romane panaudota nemažai niekur neskelbtų faktų.
Su lenkų literatūros žvaigžde, Nobelio literatūros ir „Booker Man“ premijų laureate Olga Tokarczuk susitiksite nuotoliniu būdu 17 val. Litexpo kino salėje. Romano „Jokūbo knygos“ pristatyme dalyvaus ir O. Tokarczuk knygų “Bėgūnai”, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, “Dienos namai, nakties namai”, “Jautrusis pasakotojas” ir kt. vertėjas Vyturys Jarutis, pokalbį moderuos literatūrologė Jūratė Čerškutė. Renginį remia Lenkijos institutas Vilniuje.
„Jokūbo knygos“, didžiulės apimties epas, rašytojai atnešė prestižinį Lenkijos „Nike“ apdovanojimą (2015) ir, ko gero, lėmė sprendimą jai skirti Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum.
„Jokūbo knygos“ mums atveria spalvingą XVIII amžių. Aštuoni šimtai puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie istoriją ir tautų likimus, kruopščiai atkurtas barokinės Lenkijos pasaulis, sudėtinga dvasinė tikrovė – trys greta egzistavusios religijos. Pasakodama apie Švietimo epochos išvakares, autorė aiškinasi, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.
18 val. Rašytojų kampe pasitiksime jaunosios kartos rašytojos, prozininkės Jurgos Tumasonytės naują knygą – novelių romaną „Naujagimiai". Renginyje, be autorės, dalyvaus kultūros žurnalistas Mažvydas Karalius, renginį moderuos žurnalistė Juta Liutkevičiūtė.
„Naujagimiai“ – savitos pasaulio vizijos kūrinys su ryškiais personažais ir magiškojo realizmo elementais, nekasdieniškame kontekste išgyvenamomis asmeninėmis dramomis ir ribinėmis būklėmis. Kazimiero Barėno, Jurgos Ivanauskaitės premijų laureatės, Kūrybiškiausiųjų dvyliktuko ir Metų knygos rinkimų nominantės J. Tumasonytės romanas daugiasluoksnis – realistinis sluoksnis čia persipina su antgamtiniu, tautosakiniu, istoriniu, – taip sukuriamas hipnotizuojantis pasaulis nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.
19 val. (salė 5.2) Liutauro Degėsio esė knygos „Viskas buvo ne taip“ pristatyme dalyvaus prof. Vytautas Kasiulevičius, renginį moderuos muzikantas, rašytojas Stanislavas Stavickis-Stano.
„Viskas buvo ne taip“ – penktasis rašytojo, monografijų, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autoriaus, solidžių premijų už poeziją ir esė laureato L. Degėsio esė rinkinys, kupinas paradoksalių ir ironiškų filosofinių įžvalgų apie politiką, religiją, mokslą, meną, švietimą. Autorius primena, koks svarbus yra kalbėjimas, rašymas, skaitymas. Nesigilindami į save, nesugebėsime priartėti prie kitų, nesuvoksime jų argumentų, logikos, nepajėgsime užjausti, bendrauti ir bendradarbiauti. Viskas yra ne taip, nes viską, pasistengęs, gali suprasti.
Iškart po kiekvieno iš renginių knygas pristačiusiųjų autorių gerbėjai kviečiami autografų į Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos stendą.
