Lina yra kelionių pėsčiomis propaguotoja, pati organizuoja pėsčiųjų žygius ir išsiruošia į piligrimines keliones. Knygoje „Kelyje. 10 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu” ji aprašo kelionę pėsčiomis Dailininkų keliu Saksonijos Šveicarijoje, knygoje „Kava su apelsinais” ir romane „Pakeleiviai” – viduramžiais itin populiarų Stebuklingo kraujo kelią prasidedantį Berlyne, mieste, kurį rašytoja įsimylėjo prieš trisdešimt penkerius metus.
Šiais metais Berlynas mini 35 metų jubiliejų nuo sienos griuvimo. Tai progai pažymėti mieste visus metus vyks daugybė renginių, svarbiausi jų vyks lapkričio 9-ąją – dieną, kai 1989 metais buvo pralaužtos pirmosios miestą skyrusios užkardos. Pirmieji sienos griuvimo paminėjimo renginiai prasideda jau dabar, pražydus tūkstančiams sakurų buvusios Berlyno sienos vietose.
„Laikas, kai buvusios Berlyno sienos vietoje pražysta sakuros, yra magiškas. Jokiame kitame Europos mieste nėra tiek sakurų, kiek Berlyne, – sako Lina. – Jų atsiradimo Berlyne istorija irgi neįtikėtina.
Japonų televizijos „Asahi“ vedėjas griuvus sienai tiesioginiame eteryje pasakė norintis šiam daug kentėjusiam miestui padovanoti kažką gražaus ir pakvietė žiūrovus prisidėti. Žmonės suaukojo beveik du milijonus tuometinių Vokietijos markių, už šią sumą nuspręsta nupirkti ir buvusios sienos vietoje pasodinti sakurų alėjas, kad čia žmonės patirtų džiaugsmą, o ne prisimintų laiką, kai miestas buvo suskaidytas.
Pasodinta virš tūkstančio medžių, iniciatyva išplito ir dabar kiekvieną pavasarį mieste pražysta beveik dešimt tūkstančių sakurų. Pasak japonų, žydinčios sakuros žymi atėjusį pavasarį, atneša taiką ir ramybę į žmonių širdis. Manau, kad šiuo metu tai yra itin svarbu kiekvienam mūsų, todėl ir nusprendžiau sukviesti Berlyne gyvenančius tautiečius ir kelias sekmadienio valandas pažygiuoti ir pasimėgauti šiuo žydėjimu, kuris yra toks trumpas”.
Berlyną Lina įsimylėjo vos pirmąkart išvydusi, likus mėnesiui iki sienos griuvimo, po metų atvykusi jau galėjo perlipti per ją ir pirmą kartą išvysti Vakarų pasaulį. Paskui beveik kasmet čia grįždavo ir regėjo kaip kinta, kaip auga Berlynas. „Kito tokio keisto miesto, kur būtų tiek istorijos, tiek personažų, tiek laisvės, tiek virsmo, aš nemačiau iki šiol. Tai daug kentėjęs miestas, nuolat mums primenantis, kad nestatytume sienų ir brangintume taiką“, – įsitikinusi rašytoja.
Naujo Linos Ever romano „Pakeleiviai“ istorija prasideda, kai herojai lietuvė Rūta ir vokietis Ralfas išsiruošia savaitei į užmirštą viduramžių piligrimų kelią netoli Berlyno. Jie net nenumano, kur nuves šis kelias, su kokiais praeities vaiduokliais teks susidurti keliaujant. Pora eina, kalbasi, sutinka atsitiktinius žmones, dialogai verda ir kiekvieno viduje, o kelionės pabaigoje nustemba, kaip pasikeitė jų svajonės.
Atrodo, nieko tokio nenutiko, bet žingsniuojant įvykiai, kurie kadaise buvo sukrėtę ir laikomi giliai paslėpti, ima ir iškyla į paviršių, pasiveja ir užgriūva. Psichologinis romanas įtaigiai atskleidžia skirtingus lietuvės ir vokiečio pasaulius, Rūtos šeimos istoriją nepriklausomybę ką tik iškovojusioje Lietuvoje, itin sudėtingus santykius su seserimi ir tai, kaip vienas žmogus gali sugriauti visų artimųjų gyvenimus.
„Pakeleiviai“ – jau penktas Linos Ever romanas. Skaitytojams pažįstami „Objektyve meilė“, „Ruduo Berlyne“, „Berlyno romanas“, „Neišryškinta juostelė“, taip pat dvi kelionių knygos „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ ir „Kava su apelsinais. Vienos piligrimystės dienoraštis“.
