Viena iš spalvingiausių, legendomis bei įvairiomis paskalomis apipintų literatų gyvenimo dalių – tai kavinės, užeigos bei knaipės, kuriose savo honorarus prauliodavo žymiausi rašytojai, čia vykdavo meilės intrigos bei garbės dramos, svaigalų ir šokių fiestos, o kartais net ir tragedijos. Tačiau kartu tai buvo ir margaspalvės literatų bendruomenės susibūrimų vieta, neatsiejama nuo intelektualinių diskusijų, novatoriškų sumanymų bei naujų kūrinių gimimo.
Daugelyje Europos sostinių ir šiandien dar galima atrasti kavines, kurių savininkai puikuojasi tuo, kad už jų staliukų kadaise sėdėjo tokios pasaulinio garso literatūros figūros kaip Arthuras Rimbaud, Georgas Byronas, Oscaras Wilde‘as, Ernestas Hemingway, Franzas Kafka, Marcelis Proustas, Jamesas Joyce‘as, Jeanas Paulis Sartre‘as, Simone de Beavoir ir daugelis kitų.
Viena iš spalvingiausių, legendomis bei įvairiomis paskalomis apipintų literatų gyvenimo dalių – tai kavinės, užeigos bei knaipės, kuriose savo honorarus prauliodavo žymiausi rašytojai, čia vykdavo meilės intrigos bei garbės dramos, svaigalų ir šokių fiestos.
Vilniuje įvairiais laikais taip pat gyvavo literatų bendruomenės, turėjusios ir savo pamėgtas užeigas. Deja, iki šių dienų yra išlikusi vos viena istorinė kavinė, kurios legendą kūrė viešieji to meto intelektualai bei sovietinei santvarkai lojalūs eiliakaliai. Tačiau nei šioje, nei kitose pradingusių Vilniaus knaipių vietose šiandien neišvysime jas įamžinančių ženklų su užrašais: „Čia su bičiuliais sėdėdavo Adomas Mickevičius“, „Šioje kavinėje lankydavosi Česlovas Milošas“, „Čia gėrė ir eilėraščius ant servetėlių rašė Paulius Širvys“, „Šią kavinę buvo pamėgęs legendinis poetas ir hipis Rimas Burokas“.
Tad šis tekstas tebus vienas iš atminimo ženklų išnykusio literatūrinio Vilniaus kavinių žemėlapiui arba papildymai XXI a. pradžioje Gintaro Beresnevičiaus ir Jurgio Kunčino pradėtai „Dingusio pasaulio enciklopedijai“.
