Senbuviai banginiai, augantys festivaliai
Jau dvidešimt metų pradedame su didžiausiu literatūriniu renginiu sostinėje ir visoje Lietuvoje – Vilniaus tarptautine knygų muge. Šiais metais joje dalyvavo 360 dalyvių iš 8 pasaulio šalių, vyko net 546 kultūriniai renginiai ir 200 susitikimų su autoriais leidyklų stenduose. Jubiliejinę 20-ąją sostinės knygų mugę aplankė beveik 68,5 tūkst. žmonių. Lankytojams pasiūlyta beveik 550 įvairių žanrų, formų ir temų renginių, pasikeitė kai kurių jau žinomų renginių formatas, taip pat išbandytos ir kelios naujienos. Vienas labiausiai pasiteisinusių naujų renginių formatų – „Šortai“, literatūrinės dvikovos, kurių metu literatūros kritikai ir apžvalgininkai kartu su rašytojais per 15 minučių aptardavo vieną knygą.
Na, o 2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitiks su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė verčia naują puslapį ir kviečia ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti, kurti tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų.
Šiemet Lietuvos visuomenę kaitinusios istorijos temos tapo tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ varikliu. Lapkritį ketvirtus metus vykusi literatūros šventė šiemet pagrindinėje programoje pasiūlė visame pasaulyje pamėgtus autorius: istorijos profesoriaus Timothy Snyderio ir Tomo Venclovos pokalbį, susitikimus su lietuvių literatūros žvaigžde Kristina Sabaliauskaite, Kanadai ir Prancūzijai atstovaujančia rašytoja Nancy Huston, skandinavų detektyvų meistru Michaeliu Katzu Krefeldu. Taip pat festivalis tradiciškai pakvietė į Literariumo renginius bare „Peronas”.
„Vilniaus lapus“ galima vadinti aukščiausios klasės literatūriniu festivaliu Lietuvoje, kuris savo koncepcija, apgalvota programa, kruopščiai atrinktomis jai renginių vietomis ir išparduotais bilietais jau kelinti metai rodo, kad aukšto lygio elitiniai literatūriniai renginiai turi paklausą mūsų visuomenėje – turime auditoriją, kuri nori bei gali už juos susimokėti gana nemažą bilieto kainą.
Dar vienas literatūrinis įvykis, skaičiuojantis ketvirtus metus - „Paviljono knygų savaitgalis“. Jo lankytojai – smalsūs kultūros, meno bei humanitarinio profilio leidinių naujienoms neabejingi žmonės, besidomintys tiek lietuvių autorių knygų naujienomis, tiek užsienio literatūros klasikų ar naujai atrastų autorių tekstais. „Paviljono knygų savaitgalis“ žavus tuo, kad tai nekomercinis renginys, suteikiantis galimybę nusipirkti naujausias knygas be prekybos centrų antkainių tiesiai iš leidėjų, taip pat siūlydamas intelektualų programos turinį, kurį gali stebėti bei jo klausytis neformalioje aplinkoje.
Šiemet organizatoriai nustebino sprendimu pakviesti į renginį Lietuvai menkai pažįstamus kūrėjus – šiuo metu aktyviai veikiantį britų poetą ir performanso menininką Steveną J.Fowlerį, estų rašytoją Maarją Kangro ir literatūros kritikę, literatūros renginių kuratorę Simona Nastaac.
„Paviljono knygų savaitgalio“ programos sudarytoja Aušra Kaziliūnaitė teigia, kad, kviečiant užsienio svečius, juos nuo kitų Lietuvoje vykstančių festivalių skiria tai, jog siekiama atsivežti ne mūsų šalyje populiarių bestselerių autorius, o talentingus ir įdomius, bet mūsuose dar mažai žinomus kūrėjus tam, kad „savo šalies kultūros bendruomenei padėtų juos atrasti“. Tačiau panašu, kad mažai kam žinomi svečiai iš užsienio visgi nesulaukė tokio susidomėjimo kaip kiti susitikimai.
Gerokai daugiau žmonių į renginius pritraukė Walto Whitmano knygos „Žolės lapai“, Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“, Gilles'io Deleuze'o ir Félixo Guattari „Kas yra filosofija?“ knygų pristatymai bei pokalbis „Ričardo Gavelio knygai „Vilniaus pokeris“ trisdešimt: kaip sugroti ir sužaisti šiandien?”.
Reikia sutikti, kad performansai suteikia renginiui daugiau atspalvių, tačiau organizatoriams pravartu apsvarstyti savo strategiją, įvertinant, kas yra parankiau knygų pardavėjų/leidyklų renginyje – nežinomi užsienio autoriai ar renginiai, padedantys knygų pardavėjams/leidėjams populiarinti savo leidžiamas knygas?
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kvietė į penktąjį jubiliejinį „Skaitymo festivalį“. Festivalis šiemet kvietė su šūkiu „Būk, koks esi“. Šis renginys skiriasi nuo kitų literatūrinių renginių tuo, kad nesikoncentruoja vien į literatūrą. Dviejų dienų festivalio programoje vyko knygų pristatymai, koncertai, pokalbiai, diskusijos, dirbtuvės, socialiniai eksperimentai ir t.t.
Naujos iniciatyvos
Šiais metais Lietuvos meno ir literatūrinių renginių lauką papildė nauja iniciatyva – pirmoji Kauno meno leidinių mugė, kurią inicijavo Kauno fotografijos galerija ir šiuolaikinio meno knygynas „Six Chairs Books“. Mugė išskirtinai orientuota į meno leidinių kultūrą, naujos bendruomenės kūrimą bei jau esamos palaikymą ir pasaulinių tendencijų inicijavimą Lietuvoje.
Viena iš renginių organizatorių Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė teigė: „Pastebėjome, jog kartais apie Lietuvoje leidžiamus vienų ar kitų leidėjų meno leidinius daugiau kalbama užsienyje negu namuose. Pasigedome platformos, kur koncentruotai, vienu metu būtų galima susipažinti su skirtingais menininkais, jų kūryba ir leidybiniais projektais bei įsigyti vieną ar kitą originalią knygą. Taigi patys ėmėmės Kauno meno leidinių mugės iniciatyvos.“
Kauno meno leidinių mugėje savo leidinius pristatė 21 dalyvis, tarp kurių – menininkai, leidėjai, knygynai, studentai bei svečiai iš Latvijos. Mugę papildė knygų paroda, paskaitos, diskusijos, knygų pristatymai ir pasirašymai, knygų kūrimo dirbtuvės ir t.t. Ši mugė yra puikus įrodymas, kad net ir gana siauro profilio literatūriniai renginiai Kaune turi paklausą ir sutraukia savo auditoriją. Pirmais metais debiutavusiame renginyje per dvi dienas mugėje apsilankė apie 1400 žmonių.
Šį rudenį didelėje sostinės festivalių gausoje debiutavo dar vienas naujo formato festivalis „Open Books“, kurio organizatorių gausi komanda kėlė sau tikslą tapti literatūriniu GPS arba, kitaip tariant, padėti atrasti dėmesio vertus kūrinius, suteikti galimybę skaitytojams gyvai susitikti, susipažinti su jų mylimais autoriais ar atrasti naujus.
Festivalio organizatoriai net 50 autorių galerijoje siūlė skaitytojams susitikti su mylimais rašytojais. Tačiau panašu, kad lietuviai neišdrįso pasinaudoti šia galimybe, o galbūt ir renginio bilieto kaina pasirodė per aukšta literatūrinių renginių rinkoje, todėl nebuvo sulaukta planuoto antplūdžio smalsuolių, norinčių akis į akį susipažinti su autoriais.
Jau dabar žinoma, kad „Open Books“ festivalis vėl įvyks Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, 2020 m. spalio 10 d. ir jame dalyvaus Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.
Pats festivalio tarybos pirmininkas Ignas Staškevičius pripažįsta, kad pirmas festivalis buvo organizuotas gana paskubomis ir galbūt buvo padaryta tam tikrų klaidų, tačiau subūrę tvarų rėmėjų ir bičiulių branduolį jau pradėjo ruoštis kitų metų „Open Books“ festivaliui. Atsižvelgę į šių metų patirtį organizatoriai tikisi, kad antrasis festivalis bus gerokai įdomesnis, atviresnis ir prieinamesnis visiems skaitytojams. Jau dabar žinoma, kad „Open Books“ festivalis vėl įvyks Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, 2020 m. spalio 10 d. ir jame dalyvaus Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Taip pat bus kitų užsienio svečių, lietuviškai kuriantys rašytojai vėl bursis į Autorių galeriją. Rengėjai svarsto įvairias naujoves.
Verta paminėti dar vieną naujovę literatūrinių renginių panoramoje – tai Lietuvos rašytojų sąjungos drauge su Rašytojų klubu inicijuotas atviro mikrofono renginių ciklas „Literatūrinis sprintas“, padedantis jauniems autoriams būti pastebėtiems.
Kartą per mėnesį Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose jauni autoriai gali pasidalinti savo kūrybos vaisiais, o klausytojai išgirsti naujų ir iki tol negirdėtų autorių kūrinių. Ši iniciatyva išskirtinė tuo, kad nors daugelyje atviro mikrofono renginių autoriai vertinami ir apdovanojami nugalėtojai, o „Literatūriniame sprinte“ pasirodantys dalyviai nėra lyginami tarpusavyje ir neskirstomi į laimėtojus ir pralaimėjusius, – laimėjimu čia tampa drąsa dalintis kūryba ir būti drauge su kitais bendraminčiais.
Idėjos sumanytoja rašytoja Aušra Kaziliūnaitė teigia: „Nors pati įvairiuose literatūros vakaruose, skaitymuose, performansuose dalyvauju gana dažnai, tačiau didžioji dalis visuose trijuose kol kas vykusiuose ciklo renginiuose pasirodžiusių daugiau nei 30 jaunuolių man iki tol buvo ne tik negirdėti, bet ir nematyti. Visų jų kūryba, patirtys, prieiga prie literatūros labai skirtingi. Vieni iš jų jau yra atradę savo kūrybinį balsą, kiti jo dar tik ieško.“
Drauge verta paminėti dar vieną literatūrinę iniciatyvą sostinėje – Katkų literatūros draugijos renginius. Rašytojo, eseisto, vertėjo Lauryno Katkaus ir humanitarinių mokslų daktarės Jurgitos Katkuvienės šeima buria ir kviečia knygų mylėtojus į literatūrinius susitikimus, diskusijas jaukiose Antakalnio „Miesto laboratorijos“ patalpose. Katkų literatūrinės draugijos renginius pamėgusi ne tik literatūrinė, bet ir Antakalnio bendruomenė.
„Susitinkame pasikalbėti kokia nors tema ir pabūti kartu. Ir tas neformalumas bei tuo pačiu intelektualumas, kokybė, man rodos, yra vienas iš tų dalykų, kurių žmonės pastaruoju metu ilgisi ir ieško“, – viename interviu sakė Katkų literatūrinės draugijos iniciatorius L.Katkus.
Literatūrinių renginių, skirtų visai šeimai, paklausa ir spragos
„Vaikų knygų sala“ šiais metais pasiūlė dar gausesnę ir įvairesnę programą, kurios metu įvairiomis formomis (spektakliai, filmai, interaktyvios instaliacijos, koncertai, dirbtuvės, susitikimai su autoriais ir rimtos diskusijos) atgijo garsios šiuolaikinių vaikų rašytojų knygos. Prie festivalio kūrėjų komandos, kurioje – vaikų literatūros festivalio sumanytojas Justinas Vancevičius, rašytoja, knygų iliustruotoja Kotryna Zylė, prisijungė ir „Vėjų teatro“ režisierė Eglė Kižaitė.
„Vaikų knygų salai“, bendradarbiaujant su įvairių sričių menininkais, festivalis įgavo dar šiuolaikiškesnę formą, į programą buvo įtraukti renginiai, kurie peržengia įprastus knygų pristatymus (interaktyvūs „kambariai“, „kampai“ ir t.t.). Festivalio programa, mano nuomone, tikrai buvo gana stipri ir įvairi, tačiau nemažos spūstys festivalyje rodo, kad šis renginys jau yra subrendęs keltis į didesnes erdves, kurios talpintų gerokai didesnį skaičių žmonių.
Akivaizdu, kad sostinėje yra daugybė literatūrinių renginių, tačiau vis dar trūksta renginių, skirtų visai šeimai. Kad tam yra paklausa, rodo perpildyta „Vaikų knygų sala“, „Skaitymo festivalis“ arba Anykščiuose kasmet vykstantis vaikų ir jaunimo festivalis „Nuotykiai tęsiasi“, sutraukiantis šeimas iš visos Lietuvos.
Poezijos festivaliai
Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, kiekvieną pavasarį skleidžiantis poeziją po visą Lietuvą ir pasaulį, šiemet per penkiolika festivalio dienų surengė 142 renginius visoje Lietuvoje bei šešiose užsienio šalyse – Airijoje, Austrijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje.
Tradiciškai festivalio proga išleistas almanachas „Poezijos pavasaris 2019“ su kompaktine plokštele. Rašytojų sąjungos Baltojoje salėje buvo surengta tarptautinė poetų ir kritikų konferencija „Poezija kasdienybės erdvėje“. Taip pat į šių metų „Poezijos pavasarį“ buvo pakviesti žymūs poetai iš Airijos, Čekijos, Čilės, Vokietijos, Graikijos, Indijos, Latvijos, Nyderlandų, Rumunijos, Suomijos. Festivalio programoje buvo siūloma ne tik poezijos skaitymų, bet ir pašnekesių, spektaklių, koncertų, parodų, poetinių-muzikinių improvizacijų, kurie vyko netikėčiausiose vietose. 55-uoju „Poezijos pavasario“ laureatu šiais metais tapo poetas, vertėjas Marius Burokas, už eilėraščių rinkinį „Švaraus buvimo“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Trisdešimtą kartą vykstantis „Poetinis Druskininkų ruduo”, neformaliai dar vadinamas PDR ar „poetų giminės baliumi“, šiemet praplėtė savo festivalio formatą. Nors tradiciškai tai rudens festivalis, vykstantis Druskininkuose ir Vilniuje, šiemet plėtėsi ne tik renginių geografija, bet ir laiko juosta – praėjusią žiemą ne vienas poezijos renginys organizuotas Vilniaus knygų mugėje, o pirmąjį vasaros mėnesį „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir Kauno menininkų namai, turintys stiprias slemo vakarų tradicijas, kvietė į bendrą renginį „Poezijos dienos 2019: eilės prie eilėraščių“.
Festivaliui bendradarbiaujant su Versopolio poezijos platforma, buvo pakviesta net keliolika poetų iš užsienio, taip pat į šią platformą nominuoti trys lietuvių poetai. Trys poetės Agnė Žagrakalytė, Indrė Valantinaitė ir Ramunė Brundzaitė dalyvavo keturiuose Versopolio festivaliuose.
Skaitymo akcijos ir skaityklų bumas
Lietuvoje pastaraisiais metais organizuojama daug skaitymo akcijų. Viena didžiausių iniciatyvų - „Lietuva skaito!“, kurią gegužės 7-ąją, kai Lietuva mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, jau kelinti metai organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija su kitais partneriais. Šiais metais buvo skatinama visus miestus jungtis prie bendro Lietuvos skaitymo rekordo, prie kurio per visą Lietuvą prisijungė apie 5000 žmonių. Sostinės skaitymo rekordo buvo siekiama bibliotekose, mokyklose ir Vilniaus Geležinkelio stoties prieigose, kur yra įsikūręs vienas iš „Vilnius skaito“ filialų.
Šiais metais pastebėtas ir atvirų skaityklų bumas sostinėje, kurį praėjusiais metais inicijavo projektas „Vilnius skaito“, Lukiškių aikštėje įkurdinęs pirmąją sostinėje skaityklą po atviru dangumi su tūkstančiu naujų, kokybiškų knygų. Šiais metais, be minėtos skaityklos, atsidarė dar du mažesnės apimties skaityklų „Vilnius skaito“ filialai – Vilniaus geležinkelio stotyje, bendradarbiaujant su „Vilnius Connect“, ir skaitykla su šimtu naujausių kokybiškų knygų prekybos centre „Europa“.
Be minėtų „Vilnius skaito“ skaityklų, šiais metais Vilniaus centrinė miesto savivaldybės biblioteka vasarą atidarė du naujus savo skaityklų filialus – Bernardinų sode ir prie Žaliųjų ežerų, paplūdimio zonoje. Palangoje skaityklėlę po atviru dangumi įrengė kultūros baras „Kablys: jūra. Kultūra“. Visų skaityklų erdvėse galima ne tik surasti naujausią literatūrą – čia inicijuojami ir įvairūs literatūriniai renginiai.
Tradiciniai literatūriniai renginiai visoje Lietuvoje
„Literatūros salos“ – tradicinis literatūrą tyrinėjančių mokslininkų ir filologijos studentų sambūris, vykstantis kiekvieną vasarą, kurį nuo 2006 metų organizuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šiais metais „akademinės vasaros“ raktas buvo Juozo Tumo-Vaižganto 150-metis. Renginiai vyko Juodonių k. ir Rokiškyje.
Renginio programa, atrodo, įvairi – nuo rimtų diskusijų, paskaitų, kūrybos skaitymų iki literatūrinių protmūšių, ekskursijų ir šokių, tačiau panašu, kad „Literatūros salos“ labiau orientuotos į „savų ratą“, nes reklama apie šį renginį girdima tik „iš lūpų į lūpas“, pernelyg nesistengiant viešintis plačiajai visuomenei.
Intelektualios kultūros oazė pajūryje – tradicinis kas metus vystantis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Šiais metais pasirinkę temą „Tėvynių Europa“ organizatoriai kvietė permąstyti įvarialypę tėvynės sąvoką. Savaitę vyksiančio festivalio metu Nidoje iš viso buvo surengta apie 30 muzikos, meno, kino bei žodžio programos renginių. Ką apie dabartį, apie savo tėvynę galvoja jaunoji karta? – tradiciniame festivalio esė rašymo konkurse svarstė jaunoji kūrėjų karta. Susitikimų ciklą Th.Manno namelio terasoje užbaigė lenkų rašytojas Tomaszas Rozyckis, kurį kalbino jo kolega Laurynas Katkus.
Pertraukos arba „po pertraukos“
Verta paminėti, kad šiemet buvo nuspręsta nerengti tradicinio literatūrinio renginio Biržuose „Šiaurės vasara“. Viena jo organizatorių Giedra Radvilavičiūtė kvietė vasarą praleisti skaitant, o vėliau pasidalyti savo įžvalgomis apie perskaitytas knygas, taip tarsi protestuojant prieš masinį literatūrinių renginių bumą Lietuvoje, arba tiesiog – siūlant nuo jų pailsėti.
Iš literatūrinio sostinės renginių žemėlapio šiemet dingo ir jaukieji, neformalūs literatūriniai „Saliono“ vasaros renginiai, kuriuos organizavusios D.Linkevičiūtė ir G.Milašiūtė teigia, kad taip pat nusprendė padaryti pertrauką ir įkvėpti naujų vėjų.
Tačiau po kūrybinių metų pertraukos grįžo aštuntą kartą rengiamas jaunųjų rašytojų festivalis „Literatūrinės slinktys“, kuriuo siekiama pristatyti geriausius jaunosios kartos kūrėjus. Šiemet festivalio vėliavą po Lietuvos miestus ir miestelius nešė prozininkai Lina Simutytė ir Augustas Lapinskas bei poetai Birutė Grašytė, Edvinas Valikonis ir Guoda Taraškevičiūtė. Šiųmečių „slinktininkų“ kūriniai nugulė į kūrybos rinkinį, kurį puošė ne tik literatūros, bet ir dailės kūriniai.
Ar dar ko nors dar trūksta..? Baigiamasis žodis
Apibendrinant norisi pastebėti, kad Lietuvoje literatūrinių iniciatyvų nestinga, tačiau akivaizdu, kad didžiuma jų koncentruojasi sostinėje. Tuo metu, kai Vilnius turi net kelis didžiulius literatūrinius festivalius, muges ir galybę kiekvieną savaitę vykstančių renginių bibliotekose, Lietuvos rašytojų sąjungos „Rašytojų klube“, aikštėse, kavinėse ir kitose miesto erdvėse, Kaunas kol kas neturi nė vieno didelio literatūrinio renginio, o Klaipėda tenkinasi tik mažųjų ir vidutinių leidyklų muge, vykstančia Ievos Simonaitytės bibliotekoje.
Tad klausimas – ko kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose stinga? Knygų mylėtojų auditorijos, kultūros vadybos profesionalų ar kultūros politikos formuotojų dėmesio?
Kaip jau minėjau, sostinėje gausu įvairių renginių, tačiau vis dar nėra patenkinta literatūrinių renginių, skirtų visai šeimai, paklausa, neskaitant Vilniaus tarptautinės knygų mugės, į kurią reikia prasibrauti alkūnėmis ir kur baisu vestis vaikus, kad šie nepasimestų ir jų nesutryptų tūkstantinė minia. Kažkiek šią nišą bando užpildyti „Skaitymo festivalis“ – jo programa gana įvairi ir įdomi, skirta įvairaus amžiaus auditorijai, tačiau kol kas labai tyli jų komunikacija (matyt, tai dėl biudžetinės įstaigos statuso, neleidžiančio pasisamdyti komunikacijos specialistų), stinga informacijos apie renginius, susidaro įspūdis, kad orientuojamai vien į savo skaitytojų ratą.
Na, o naujiesiems 2020-iesiems metams norisi palinkėti, kad renginių gausa ir jų lankymas nenustelbtų pirmapradės literatūros prasmės – knygos skaitymo ir jos reflektavimo. Kad susitikimai su mylimais rašytojais, diskusijos būtų konstruktyvios, padėtų praplėsti knygų kontekstus, perspektyvas, prasmių laukus. Norisi palinkėti drąsesnių, įvairesnių, kritiškesnių diskusijų, ne tik apie užsienio autorių knygas, bet ir apie lietuvių, nebijoti, kad savi „užsisės“ dėl netinkamos nuomonės. Norisi palinkėti, kad naujai užgimusios iniciatyvos nevirstų dar vienu „n-tuoju“ festivaliu, o kad atrastų savo paskirtį, braižą ir auditoriją.
Na, ir palinkėkime Vilniui kitais metais nepraleisti progos pateikti paraišką dėl 2022 metais Vilniaus pasaulio knygų sostinės titulo – su turimu literatūrinių iniciatyvų potencialu, sostinė tikrai tam yra pasirengusi.
