Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad šios pasaulinės literatūrinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos: buriasi didesni ar mažesni skaitytojų klubai, susitikimai su autoriais surenka pilnas sales. Atsiranda vis daugiau norinčių skaityti netradicinėse erdvėse, o socialiniai tinklai lūžta nuo su knygomis ir skaitymu susijusių grotažymių.
Kad skaitytojų poreikiai iš tiesų keičiasi, patvirtina ir šiemet dvidešimtmetį švęsiančios Vilniaus knygų mugės organizatoriai. Jų teigimu, kasmet vis daugiau lankytojų į mugę ateina ne tik įsigyti knygų, bet dalyvauti keturias dienas vykstančiuose renginiuose.
Ieško bendraminčių ir nori dalintis
Rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus, organizuojantis ir neformalios Katkų literatūrinės draugijos susitikimus bei renginius, sako, kad prieš du dešimtmečius įvairių literatūrinių iniciatyvų taip pat būta, tačiau jų populiarumas buvo gerokai mažesnis, o ir žmones prisikviesti sunkiau.
„Noras kalbėtis apie perskaitytas knygas, diskutuoti ir susitikti su autoriais buvo visada. Ir tai vykdavo – mažesniuose ar didesniuose bendraminčių būreliuose, liaudiškai tariant virtuvėse, kartais – bibliotekose ar panašiose erdvėse. Pats pamenu, kaip dar būdamas studentas pamėginau Žvėryno bibliotekoje surengti skaitymus. Ir atsimenu, tikrai jaudinausi, kad vos keli žmonės atėjo pasiklausyti. Tuo tarpu dabar tikrai matyti pokytis – įvairių renginių, susitikimų, skaitymų nors vežimu vežk, žmonių juose taip pat gerokai daugiau. Ir dažnai kyla klausimas, kaip atsirinkti kokybiškus ir įdomiausius“, – sako L.Katkus.
Viena iš priežasčių, kodėl tokie renginiai tapo populiarūs, pasak jo, – noras bendrauti, išlįsti iš už kvadratinio ekrano ir supratimas, kad turime ką vienas kitam pasakyti. Be to, pasikeitė ir renginių formatas.
„Tikiu, kad viena iš renginių populiarumo priežasčių, yra žinojimas, kad čia susitiksi įdomius žmones, išgirsi kažką, kas nepraslys pro ausis, sudomins, paskatins susimąstyti. Taip ir temas renginiams parenkame, jiems ruošiamės – kad būtų įdomu, kad norėtųsi diskutuoti. Norisi, jog ištirptų hierarchija: mūsų renginių aplinka neformali, nėra scenos, pakylos, kitų oficialumų. Susitinkame pasikalbėti kokia nors tema ir pabūti kartu. Ir tas neformalumas bei tuo pačiu intelektualumas, kokybė, man rodos, yra vienas iš tų dalykų, kurių žmonės pastaruoju metu ilgisi ir ieško“, – sako Katkų literatūrinės draugijos iniciatorius.
Susitikti su rašytoju – svarbiau nei paspausti „Like“
Pilnas Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ sales Vilniaus knygų mugės metu surenkantys susitikimai su autoriais organizatorių jau nestebina, tačiau ir šioje srityje pastebimi pokyčiai.
„Jei anksčiau didžiausios mugės žvaigždės, laukiamiausi autoriai būdavo užsieniečiai, tai pastaraisiais metais lietuvių rašytojai tikrai jiems nebenusileidžia populiarumu. Akivaizdu, kad savus ne tik vis daugiau skaitome, bet ir norime juos išgirsti gyvai, padiskutuoti. Žmones traukia gyvo susitikimo magija: tiek galimybė bendrauti, užkalbinti mugėje susitikus, tiek ir pasiklausyti moderuojamo pokalbio“, – sako „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Literatūrologės Jūratės Čerškutės teigimu, susitikimai su rašytojais traukia galimybe praplėsti perskaitytos knygos kontekstus, daugiau sužinoti apie tai, kaip, kokiomis aplinkybėmis gimė vienas ar kitas kūrinys.
„Susitikimas su autoriumi atveria jo autorinę perspektyvą ir kūrybines intencijas, tad manau visiems įdomu pasitikrinti, kaip pastaroji koreliuoja su asmeninėmis skaitymo patirtimis ir interpretacijomis. Kartais tokių susitikimų metu kūrėjai išsitaria apie savo mėgstamus autorius ar knygas, prie kurių nuolat sugrįžta. Tad taip kuriasi dar vienas intertekstualumo ratas ir malonūs skaitymo spąstai. Iš susitikimų lankytojai tikisi nuoširdumo ir atvirumo. Gal nori slapta pasitikrinti, kiek skaitant tekstus susikurtas autoriaus vaizdinys dera su gyvuoju, tikruoju“, – mano literatūrologė.
L.Katkus savo ruožtu pastebi, kad šiais laikais, kai gyvenimas verda socialiniuose tinkluose, išsiruošti į susitikimą su rašytoju yra tam tikras pareiškimas, aiškus parodymas, kad autoriaus darbai ir kūryba – svarbūs.
„Socialinių tinklų eroje, kur nuolat gali spausti „patinka“ taip tarsi išreikšdamas savo nuomonę ir pritarimą, gyvas susitikimas įgauna kitą vertę – tai ženklas, kad tau iš tikrųjų rūpi, nes esi pasiryžęs tam skirti savo laiko. Taigi dalis žmonių, tarp jų ir aš pats, į renginius einu ne vien dėl įdomumo, bet ir išreiškiu solidarumą“, – sako L.Katkus.
Knygų klubai: literatūros stebuklui patirti
Pasak J.Čerškutės, pastaruoju metu populiarėjantys knygų klubai nuolat skubančiame pasaulyje patraukia žmones kaip galimybė patirti, koks neaprėpiamas literatūros interpretacijų laukas.
„Labai džiaugiuosi, kad knygų klubo formatas pagaliau prisikasė ir iki Lietuvos. Juk perskaityto teksto refleksija ir analizė mus neabejotinai turtina ir augina, neleidžia tai kritinei, gyvai minčiai surambėti. Neretai pastebiu, kad kaip tik knygų klubo diskusijose išaiškėja, kad skaityti tai visi mokame, bet perskaityti – nebūtinai“, – teigia literatūrologė, jau ketvirtus metus Varšuvoje, Lietuvos respublikos ambasadoje, moderuojanti knygų klubą, kurio nariai skaito tik lietuvių literatūrą.
Pasak jos, knygų klubai tai rafinuota socializacija ir edukacija, kurios dalis žmonių ilgisi ir pasigenda.
„Juk kartais pats vienas nesusigalvotum perskaityti vienos ar kitos knygos. Galiausiai, jei ir perskaitai, neturi su kuo apie ją pasikalbėti, o kartais to labai norisi. Man asmeniškai knygų klubai leidžia išlipti iš savojo profesijos burbulo ir pamatyti, kokių netikėtų interpretacijų gali būti, kokias temas ar asociacijas tekstai gali užkabinti. Į knygų klubą susirenka labai skirtingų patirčių ir profesijų žmonės, tad tas margumynas kiekvieną kartą primena, kokia stebuklinga literatūra ir koks neapibrėžiamas interpretacijų ir perskaitymų laukas, tas tikrasis literatūros fenomenas“, – knygų klubų populiarumo priežastis vardija J.Čerškutė.
Skaito ir stotyse, ir miestų aikštėse
Dar viena tendencija, išryškėjusi per du dešimtmečius, – skaitymo erdvių išsiplėtimas. Pasirodo, vis dažniau skaitome ne tik namuose ar bibliotekose, bet laiko knygai randame ir kavinėse, viešajame transporte ar tiesiog miestų erdvėse. Tai puikiai patvirtina sėkminga iniciatyva „Vilnius skaito“, vasarą pakvietusi su knyga atsipūsti Lukiškių aikštėje, o šiemet – rasti laiko knygai Vilniaus geležinkelio stotyje.
„Idėją apie atvirą skaityklą nešiojausi seniai, visą dešimtmetį, kai tokį projektą pirmą kartą pamačiau įgyvendintą Lince. Ir pagaliau pavyko ją įgyvendinti. Vasarą Lukiškių aikštėje įsikūrusioje skaitykloje per dieną apsilankydavo 400–800 žmonių. Kai kurie iš jų prisipažindavo, kad po mokyklos baigimo taip ir nebuvo knygos į rankas paėmę, kiti sakė atradę naujus mėgstamus autorius. Mums tai tapo puikiu įrodymu, kad žmonės iš tiesų nori rasti laiko knygai, tiesiog pačios knygos turi išeiti į atviras erdves, būti ten, kur yra žmonės“, – sako iniciatyvos „Vilnius skaito“ atstovė Jurga Mandrijauskaitė.
Vasario 21–24 d. vyksianti jubiliejinė Vilniaus knygų mugė vėl taps didžiausia literatūrinio vyksmo, skaitymo ir susitikimų erdve. Knygų mylėtojams atsivers visos „Litexpo“ salės: lankytojai bus kviečiami skaityti, bendrauti, susitikti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus ar laiką leisti Bibliotekų erdvėje bei Kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“.