Septyniolika metų rašyta V.Žilinskaitės apysaka – garsiojo Hanso Christiano Anderseno vertas kūrinys

Ketvirtadienį mirusią rašytoją Vytautę Žilinskaitę literatūrologas Kęstutis Urba įvardijo kaip vieną reikšmingiausių XX a. Lietuvos vaikų literatūros kūrėjų, kurios kūryba, nors ir nėra lengva ir paprasta, tačiau gyvuos tol, kol bus bent vienas lietuviškai skaitantis vaikas.
Literatūrologas Kęstutis Urba ir rašytoja Vytautė Žilinskaitė
Literatūrologas Kęstutis Urba ir rašytoja Vytautė Žilinskaitė / Vidmanto Balkūno ir Šarūno Mažeikos nuotr.

Pasak literatūrologo, į vaikų literatūrą V.Žilinskaitė atėjo septintajame dešimtmetyje su labai ryškia pirmąja lietuvių autorių vaikų literatūros banga, kurioje dominavo šviesi ir nuotaikinga kūryba, daug išdaigų ir linksmybių.

Pirmoji vaikiška jos knyga pasirodė 1967 metais ir tai buvo nedidelė knygelė „Mikė milžinas“.

K.Urbos teigimu, daugelis tuomet manė, kad ir V.Žilinskaitė rašys linksmas ir nuotaikingas knygas, mat tuo metu ji jau buvo žinoma kaip nepaprasto talento humoristė ir satyrikė.

„To meto savo kūriniuose V.Žilinskaitė siekė išvalyti žmonių sąmones nuo pačių įvairiausių šiukšlių. Bėda ta, kad šio žanro kūriniai gan greitai sensta ir praranda savo aktualumą. Tad ir dabar, paėmus ne vieną jos humoreskų knygą, daugelis dalykų nebėra juokingi, nes aplinkybės yra visiškai pasikeitusios“, – kalbėjo K.Urba pabrėždamas, kad tai niekaip nepaneigia jos nepaprasto talento kalbėti aktualiai ir šmaikščiai savojo laikmečio auditorijai.

Vis dėlto, V.Žilinskaitės kūryba vaikams toli gražu nebuvo vien komiška, net priešingai – didesnę dalį sudaro rimti, sudėtingi ir dramatiški kūriniai.

Pati rašytoja dar 1979 m. savo misiją rašyti vaikams suformulavo tokiais žodžiais: „Ugdyti moralinį atsparumą“.

„V.Žilinskaitė manė, kad vaikams galima ir net būtina rašyti apie rimtus, skaudžius dalykus. Ji nebijojo, kad skaitant jos kūrinius vaikai nubrauks ašaras. Tai – grūdinančios vaikų literatūros koncepcija. Ji pati yra teigusi, kad aukščiausias jos siekis – perteikti juoką su ašarom“, – kalbėjo K.Urba.

V.Žilinskaitė vaikams kūrė keturis dešimtmečius, tačiau per tą laiką parašė ne tiek jau ir daug – vos dvylika knygų.

V.Žilinskaitė vaikams kūrė keturis dešimtmečius, tačiau per tą laiką parašė ne tiek jau ir daug – vos dvylika knygų.

„Tai liudija nepaprastą rašytojos atsakomybę prieš savo skaitytojus ir prieš žodį apskritai. Savo svarbiausią kūrinį apysaką-pasaką „Kelionę į Tandadriką“ ji rašė net septyniolika metų. Neabejotinai tai yra vienas didingiausių kūrinių mūsų vaikų literatūroje“, – teigė K.Urba, pabrėždamas, kad ši knyga yra pasaulinio garso rašytojo Hanso Christiano Anderseno lygio kūrinys.

2018 metais švenčiant Lietuvos atkūrimo šimtmetį, buvo renkamas geriausių vaikų literatūros knygų šimtukas. Į šį sąrašą pateko net trys V.Žilinskaitės knygos – „Kelionė į Tandadriką“, „Melagių pilis“ ir „Robotas ir peteliškė“.

Pasak K.Urbos, šios trys knygos liudija nepaprastą rašytojos brandą – neatsitiktinai jos yra perleidžiamos, inscenizuojamos ir skaitomos iki pat šių dienų.

Prieš kelerius metus bendraudamas su autore K.Urba sudarė dvi V.Žilinskaitės kūrybos rinktines. Knygoje „Žiogas stiklinėje“ buvo paskalbtos rašytojos literatūrinės pasakos, o knygoje „Seneliūkštis“ sudėti svarbiausi jos apsakymai, kuriuose netrūksta nei rimtumo, nei satyros elementų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis