„Man gimė mintis, kad mes kaip išdidi, nepriklausoma savarankiška valstybė negalime leisti toliau tokios situacijos neturėti „Aušros“ pilno komplekto, kad mūsų jaunimas galėtų pasimokyti tos besąlygiškos, altruistinės tėvynės meilės, kurią turėjo mūsų protėviai, – knygų mugėje sakė prezidentas. – Šiandien aš be galo džiaugiuosi, kad turime šiuos egzempliorius prieš mus.“
„Tikiu, kad tai taps turbūt įžanga mano kelionėms po Lietuvą pristatinėjant „Aušrą“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, kalbant apie patriotiškumo ugdymą, gynimąsi nuo išorės priešų ir istorijos perrašinėjimo, galima remtis savo protėvių pavyzdžiu.
„Gali paprasčiausiai parodyt pavyzdį tėvų, senelių ir prosenelių, kurie išsaugojo mums lietuvių kalbą, galimybę sukurti valstybę. Prisilietęs prie šitos istorijos aš supratau, kad tai yra darbas, kurį privalome padaryti. Džiaugiuosi, kad atsirado štai tokie žmonės kaip bičiulis Pranas Kiznis, kuris daro tyliai kultūrinės mecenatysės dalykus, kurie Lietuvai šiandien be galo svarbūs“, – kalbėjo prezidentas.
Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičius leidinys sutalpintas į keturias knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus perduota šalies mokykloms, bibliotekoms, muziejams, dar 300 – lituanistinėms mokykloms. Likusius 300 rinkinių bus galima įsigyti.
Aiškinamąją knygą tokiu pačiu tiražu planuojama išleisti iki kovo pabaigos, tuomet visos jos ir iškeliaus pas savininkus.
„Ji yra baigiama rengti, mokslinis aparatas yra sudėtingas“, – Vilniaus knygų mugėje sakė instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.
Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.
Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.
„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.
Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę.
Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.
