Literatūros vertėjų sąjunga skyrė Antipremijas už prastą darbą

Siekdama atkreipti dėmesį į kasmet vis sudėtingesnį geros ir kokybiškos knygos kelią pas skaitytoją ir į didėjančias intelektinės nuosavybės (autorių teisių) problemas, Literatūros vertėjų sąjunga balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, paskelbė 2014 metų Antipremijos laureatus.
Knygos.
Knygos. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Antipremija skirta leidyklai „Obuolys“, išleidusiai amerikiečių rašytojos Jean M. Auel romaną „Urvinio lokio gentis“ (iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė ir Nomeda Berkuvienė). Ji skirta už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, nevykusį grožinės literatūros vertimą (originalo iškraipymą, netaisyklingą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą).

Leidyklai „Nieko rimto“ Antipremija skirta už nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais: kategorišką reikalavimą, kad autorius neatlygintinai ir visiems laikams perleistų visas išimtines savo, kaip autoriaus, turtines teises į Kūrinį be galimybės jas kada nors atgauti, bei už leidyklos sau pasiliekamas „neribotas paviešinimo ir Kūrinio pritaikymo priemones”.

Antipremijos simbolis – Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida

Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą bei ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu etc.), už netikusį redagavimą, už vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, kartotinius vertimų leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais etc.).

Antipremijos simbolis – Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“ (žr. Iš 34,29–35. Vertė A. Rubšys).

Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys – Michelangelo Mozės skulptūra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų