Loreta Bartusevičiūtė (g. 1958) – viena iš svarbiausių XX a. pabaigos Lietuvos baleto solisčių, kurios kūryba ženklina naują mūsų baleto istorijos etapą, susijusį su Lietuvos baleto mokyklos raida, nauja jos technine ir menine kokybe.
Ryškus artistiškumas, puiki klasikinio šokio technika, derinanti virtuoziškumą su subtiliais šokio stiliaus niuansais, leido L.Bartusevičiūtei sukurti pavydėtinai daug baleto personažų. Humoras ir dramatizmas, komiška bravūra ir lyrizmas, konkreti sceninio charakterio detalė ir apibendrinta filosofinė įtaiga – kryptys, kuriomis skleidėsi L.Bartusevičiūtės talentas. Kiekvienas vaidmuo – atskira istorija, ne tik pačios balerinos, bet ir kiekvieno jos spektaklius regėjusio žiūrovo meniškosios patirties dalis – švytinti, viliojanti ir jau nykstanti kaip miražas.
Šiuo metu savo patirtimi L.Bartusevičiūtė-Noreikienė dalinasi su Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokiniais ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentais.
Knygoje baleto solistės sukurtų vaidmenų apžvalgą papildo jos jaunesniųjų kolegių – choreografės Anželikos Cholinos, baleto solisčių Vilties Algutytės, Živilės Baikštytės, Neli Beliakaitės, Ingridos Cvetkovaitės, Rūtos Jezerskytės, Kristinos Kanišauskaitės, Beatos Molytės, Olgos Konošenko, Vilijos Putrius, aktorės Agnės Šataitės mintys.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš LNOBT fondų ir solistės asmeninio archyvo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. Nuotraukas retušavo Nijolė Vilkišiūtė, tekstą redagavo Audrė Kubiliūtė, knygos dailininkas – Liudas Parulskis.
Knygą išleido „Krantų“ redakcija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, leidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Scenos meno kritikų asociacija, UAB „Puantas“.
