Londono knygų mugėje pristatytos naujausios knygų leidybos tendencijos: kas ir ką daugiausia skaito?

Praėjusiais metais knygų parduota kiek mažiau nei 2016 metais, tačiau bendros leidybos tendencijos išlieka pozityvios, – tokias išvadas padarė „Nielsen“ tyrimų bendrovė, kiekvienais metais pateikianti leidybos rinkoje analizę ir kurios duomenys yra labai svarbūs vertinant pasaulinę knygų leidybos padėtį.
Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – „Market Focus“ programos atidarymas tarptautinėje Londono knygų mugėje
Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – „Market Focus“ programos atidarymas tarptautinėje Londono knygų mugėje / Severinos Venckutės nuotr.

LEIDYBOS TENDENCIJOS

  • Knygų parduota kiek mažiau nei 2016 m., tačiau daugiau nei prieš kelerius metus
  • Daugiausia knygas perka jaunos šeimos, jaunimas
  • Elektroninių knygų pardavimas toliau krenta
  • Grožinių knygų srityje populiariausi kriminaliniai, istoriniai, siaubo, romantiniai romanai, klasikinė literatūra
  • Audioknygų populiarumas auga
  • Elektroninių knygų skaitytojai pamažu grįžta prie spausdintų knygų
  • Savipagalbos knygos išlieka itin populiarios

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ Didžiosios Britanijos tyrimų direktorius Steve'as Bohme teigė, kad praėjusiais metais knygų pardavimas krito 3 proc., knygų pirkimui skirta suma sumažėjo 1 proc. Nors tai blogesni skaičiai nei 2016 metais, tačiau tie metai buvo vieni iš rekordinių. Tad bendra leidybos rinka praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje yra geresnė, nei buvo prieš dvejus ar trejus metus.

Tiesa, elektroninių knygų pardavimas vis dar auga savipagalbos, religijos, verslo ir politikos srityse.

Popierinių knygų leidyba buvo kiek smukusi 2014 metais, nes nuo 2012 iki 2014 metų itin didelis buvo elektroninių knygų augimas. Tačiau pastebima, kad dabar elektroninių knygų populiarumas vis krenta – praėjusiais metais jų pardavimas krito 4 proc., išleidžiama pinigų suma krito 7 proc. Tiesa, elektroninių knygų pardavimai vis dar auga savipagalbos, religijos, verslo ir politikos srityse. Dar viena pastebima tendencija, – kad elektroninių knygų pirkėjai pamažu grįžta prie spausdinto formato.

Beje, mažėja ir skaitančiųjų elektronines knygas elektroninėse skaityklėse – dabar jas čia skaito 42 proc., kai 2012 metais skaityklėse elektronines knygas skaitė 74 proc. Skaitykles beveik pasivijo elektroninių knygų skaitymas planšetiniuose kompiuteriuose (40 proc.), mobiliuosiuose telefonuose knygas skaito 11 proc. žmonių (2012 metais – 7 proc.).

Populiarėja ir audioknygos. Praėjusiais metais jos išaugo 12 proc. Audioknygų srityje populiariausi žanrai yra kriminaliniai, siaubo romanai, mokslinė fantastika. Daugiausia tai – didmiesčių gyventojai, 25–45 metų amžiaus, audioknygas dažniau renkasi vyrai nei moterys.

Grožinėje literatūroje yra keli pagrindiniai dominuojantys žanrai – kriminaliniai romanai, sudarantys didžiąją knygų „pyrago“ dalį, istoriniai romanai, siaubo romanai, klasikinė literatūra bei romantinė literatūra/ šeimos sagos. Krito poezijos, mokslinės fantastikos, grafinių novelių pirkimas.

Popierines knygas dažniausiai skaito 17–34 metų moterys ir vyresni nei 55 metų, vis dar dirbantys žmonės.

Negrožinėje literatūroje perkamiausi žanrai buvo savipagalbos, istorinės, maisto ruošimo/dietos, mokslinės knygos. Krito religinių, humoro, rankdarbių, biografinių, kelionių knygų populiarumas.

Popierines knygas žmonės dažniau nei kitus formatus renkasi norėdami skaityti romantinę prozą, knygų vaikams klasiką, biografines knygas, kelionių literatūrą. Popierines knygas dažniausiai skaito 17–34 metų moterys ir vyresni nei 55 metų, vis dar dirbantys žmonės.

Bendroje knygų leidybos rinkoje per pastaruosius kelerius metus labiausiai kylantis žanras išlieka savipagalbos knygos.

Pastebima, kad daugiau knygas perka jaunos šeimos, jaunimas. Mažiau knygų perka vyresni žmonės, mažiau knygų perkama ir studijų, mokslo tikslams. Ieškant knygų svarbiausi kriterijai išlieka knygos tema ir aprašymas, mažesnį vaidmenį nei anksčiau vaidina knygų kaina, mažiau perkamos ir tos knygos, kurios tiktų dovanai.

Nelabai keičiasi tai, kur žmonės perka knygas – Didžiojoje Britanijoje internetu jas perka apie 50 proc. žmonių, 31 proc. jas perka knygynuose, 9 – prekybos tinkluose, likusius pirkėjus pasidalina tiesioginiai leidėjų pardavimai ir kitos prekybos vietos. Beveik identiški skaičiai buvo ir prieš metus.

15min žurnalisto kelionę į Londoną apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis