„The Guardian“ literatūros žurnalistė Claire Armisttead sako atvirai – tokio matomumo, kokį turėjo Baltijos šalys Londono knygų mugėje, neturėjo nei viena kita anksčiau „Market Focus“ dalyvavusi valstybė. Dėmesys mugės metu Baltijos šalims iš žiniasklaidos pusės iš tiesų buvo didžiulis – ir ne vien tik formaliai, – iš pokalbių su žurnalistais buvo galima jausti, kad jiems nuoširdžiai įdomu, kokia literatūra leidžiama Baltijos šalyse, kuo gyvena šios valstybės. Tiek organizatoriai, tiek mugėje dalyvavę lietuvių rašytojai prieš renginį sakė, kad reikės nuveikti nemažą darbą – ne tik britų skaitytojai, bet ir žurnalistai menkai žino apie Baltijos šalių istoriją ir kultūrą. Tuo įsitikinti teko mugės žiniasklaidos centre – žurnalistai stebėjosi, kad, pavyzdžiui, lietuviai autoriai rašo lietuvių kalba. Tai jiems buvo visiška naujiena.
Tuo įsitikinti teko mugės žiniasklaidos centre – žurnalistai stebėjosi, kad, pavyzdžiui, lietuviai autoriai rašo lietuvių kalba. Tai jiems buvo visiška naujiena.
Tačiau po mugės tai turėtų bent jau kažkiek pasikeisti. Britų žiniasklaidoje vienas po kito pasirodo straipsniai apie Baltijos šalių literatūrą. Mugės metu platintuose įtakingų knygų leidinių specialių numerių puslapiuose kiekvieną dieną buvo skiriama nemažai dėmesio Baltijos šalims. Tai, kokį dėmesį gavo lietuvių autoriai, liudija, kad, pavyzdžiui, ketvirtadienį vakare beveik tuo pačiu metu įtakingai žiniasklaidai interviu davė du lietuvių rašytojai – K.Sabaliauskaitė kalbėjosi su BBC, o Alvydas Šlepikas – su „Publishers Weekly“. K.Sabaliauskaitė sakė, kad vien „The Times Literary Supplement“ parašė tris straipsnius apie ją, ji mugės metu davė virš 20 interviu.
Kontraktų reikės palaukti
Iki Londono knygų mugės per pastaruosius kelis metus buvo išleista 19 lietuvių rašytojų knygų, kiek bus išleista po mugės – kol kas sunku spręsti. Šios mugės specifika yra tokia, kad į ją leidėjai atvyksta užmegzti pažintis, susipažinti, o sprendimai paprastai priimami vėliau. Vienos didelės leidyklos atstovė pasakojo istoriją, kad anksčiau leidyklos vadovas atvykdavo į mugę su lagaminu pinigų, ir kokias teises per renginį nusipirkdavo, tą likusius metus ir leisdavo. Tačiau tokie laikai jau seniai praeityje. „Nėra taip, kad kažkas mugėje sužino apie autorių ir pasiūlo jam kontraktą“, – sako Lietuvos pasirengimo dalyvauti Londono knygų mugės programoje projekto vadovė Rūta Nanartavičiūtė. Tačiau mugės metu prie lietuvių stendo leidėjai ėjo – nuo britų iki kinų.
Žinoma, tam, kokios knygos bus leidžiamos, įtakos gali turėti ir didelis žiniasklaidos dėmesys bei autorių sugebėjimas mugės metu sudominti savo temomis ir pasisakymais. Pavyzdžiui, po Undinės Radzevičiūtės dalyvavimo renginyje prie lietuvių stendo ėjo žmonės, klausdami, kada jos knyga bus išleista anglų kalba. Beje, U.Radzevičiūtės knyga „Žuvys ir drakonai“ jau išversta į anglų kalbą, tačiau Didžiojoje Britanijoje dar neišleista. U.Radzevičiūtė dalyvavo ir praėjusiais metais Leipcige vykusioje mugėje, kur Lietuva buvo garbės viešnia. Lygindama abi muges ji sakė, kad britai yra kiek santūresni. Tačiau tai gali nulemti ir mugės lankytojų profilis – Leipcige į mugę ėjo „eiliniai“ skaitytojai, o Londono mugė skirta leidybos profesionalams.
Beje, net knygos išleidimas dar toli gražu nereiškia, kad knyga bus pastebėta. Besilankant didžiuosiuose Londono knygynuose sunkoka buvo rasti jau ir išleistų lietuvių autorių knygų. Leidyklų, kurios išleido lietuvių rašytojų knygas, atstovai minėjo, kad labai sunku verstinę literatūrą pristatyti žiniasklaidoje, gauti geras pozicijas knygynuose. Tačiau pirkimas knygynuose Didžiojoje Britanijoje – toli gražu nebūtinai pagrindinis rodiklis. Kaip liudija knygų mugės metu pristatyti „Nielsen“ skaičiai, apie 50 proc. britų knygas perka internetu, ir ši statistika nesikeičia jau daug metų. Londone gyvenanti K.Sabaliauskaitė sakė, kad irgi laikosi panašios taktikos – į patikimus knygynus ji eina sužinoti naujienų, rekomendacijų, o paskui knygas perka internetu.
Sausakimšos salės
Tačiau dalyvavimą mugėje galima vertinti ne tik pagal sudaromus kontraktus. Viena iš „Market Focus“ programoje dalyvaujančių šalių užduočių – paskleisti žinią apie šalį, kultūrą. Lietuva mugėje surengė beveik 40 renginių. Kai kurie jų vyko ne tik mugėje, bet ir už jos ribų – išsimėtę po visą Londoną. Ir, nors patekimas į kai kuriuos jų buvo mokamas, bilietai tapo deficitu. Pavyzdžiui, jau prieš savaitę nebuvo įmanoma gauti bilietų į susitikimą su Jonu Meku. Keli šimtai salėje susirinkusių jaunų šio lietuvių menininko kūrybos gerbėjų pasitiko J.Meką tarsi roko žvaigždę. Neliko vietų ir į poezijos skaitymus, kuriuose dalyvavo Tomas Venclova. Sudėtinga patekti buvo ir į įžanginį renginį, kuriame dalyvavo ir Kristina Sabaliauskaitė.
Kalbėdama apie susitikimus K.Sabaliauskaitė, kuri mugėje buvo Dienos autorė, sakė, kad pokalbių metu paaiškėdavo, jog Baltijos šalių autoriai, šnekėdami apie tai, kas svarbu mūsų šalims, paliečia atvirą nervą – dalykus, kurie svarbūs ne tik mums, bet ir britams, kitoms šalims: propagandą, netikras naujienas, totalitarinę santvarką. „Kadangi mes turime tokios patirties, galime labai daug papasakoti“, – sakė K.Sabaliauskaitė.
Baltijos šalys pristatė labai skirtingų žanrų, skirtingo temperamento rašytojus, ir tiek kalbintų žurnalistų, tiek pačių rašytojų nuomone, tokia taktika pasiteisino. Šie skirtumai padėjo pabrėžti skirtingas tapatybes, tačiau kartu per šiuos skirtumus leido pastebėti ir tai, kas bendra, kas vienija.
Atvyko ir Karlas Ove Knausgaardas
Mugė yra orientuota į profesionalus, tad ir šou elementų, kurių apstu Leipcigo knygų mugėje ir kitose pasaulinėse į skaitytojus orientuotose mugėse, bei didelių žvaigždžių čia nėra. Viena didžiausių žvaigždžių šiemet buvo romantinių knygų autorė Jojo Moyes, kurios keli kūriniai yra išleisti ir lietuvių kalba.
Tačiau mugėje galima buvo sutikti žinomų rašytojų kone atsitiktinai. Tarkime, skandinavų stende lyg niekur nieko prie staliuko sėdėjo vienas žymiausių pasaulio rašytojų Karlas Ove Knausgaardas. Jo milžiniško populiarumo sulaukusios knygų serijos pirmoji dalis išleista ir lietuviškai, ir gali būti, kad rašytojas atvyks ir į Lietuvą.
Savo stendus čia turi visos didžiausios leidyklos, pristatančios knygų katalogus, naujienas, tendencijas. Na, o pavakary mugė tampa vienu dideliu vakarėliu – daugelis leidyklų, kitų stendų rengia „happy hour“, kurios metu vaišinama užkandžiais, alkoholiu. Su vyno taurėmis ir alaus bokalais leidėjai aptaria dienos darbus ir planus, užmezga naujas pažintis, o atmosfera kai kuriuose stenduose ne ką nusileidžia ir Londono pubams.
15min žurnalisto kelionę į Londoną apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
