Būdamas gyvas niekuomet apie tai nesusimąsčiau: tiesiog gyvenau šviesos metu – tarp dviejų tamsybės laikų.
Orhan Pamuk (Orchanas Pamukas; g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai buvo išversti į daugiau kaip 50 kalbų, o romanui „Mano vardas Raudona“ 2003 m. paskirta IMPAC Dublino literatūrinė premija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą rašytojas buvo apdovanotas Nobelio premija.
1591–ieji, apsnigtas ir paslaptingas Stambulas. Iš šulinio gilumos mus pasiekia nelaimingo nužudytojo balsas. Jis žino, kas ir kodėl jį nužudė: už sąmokslą prieš visą Osmanų imperiją, prieš savo religiją, savo tradicijas, savo kultūrą. Žudiko vardas visiems žinomas, tačiau jis skaitytoją vedžios už nosies iki pat paskutinio puslapio…
Ši knyga – kaip partitūra, kurią atlieka dvidešimt vienas veikėjas: žudikas ir auka, gyvieji ir mirusieji, tapytojai ir miniatiūrų personažai, įsimylėjėliai, mirtis ir šėtonas. Penkiasdešimt devyni pasakojimai, iš kurių polifoniškai susidėlioja nepakartojama mozaika.
„Mano vardas Raudona“ – ir žmogžudystės istorija, ir pasakojimas apie menininkų bei iliustruotų rankraštinių knygų likimus, ir politinė alegorija, ir istorinis romanas. Tačiau raudona – ir meilės spalva. Kaip ir kiekviename gerame detektyve, knygoje glūdi ir nuostabaus grožio meilės istorija – meilės ne tik knygoms, bet ir moteriai. Ir pasakojimas apie stilių bei žmogžudystę – nes kartais žmogžudys būna menininkas, ir juos abu galima atpažinti iš jų braižo.
Didysis turkų pasakotojas Orhanas Pamukas atveria skaitytojui Osmanų imperijos dangų ir pragarą, istorijos gelmes ir perspektyvas, lyg būtų staiga įgijęs Alacho galių, kuriomis skaitytojui belieka stebėtis ir žavėtis.
