- Marija Mažulė
Stipresnė
dienos dyla lyg peiliai
raikantys mūsų gyvenimus
naktimis tavo veido pilnatis blykšta
priartėjusi prie sapno atmosferos ribos
kol atsimerkiu signalinėmis šviesomis
į dar spragsinčią nakties anglį
ankstyvo ryto kava yra tamsos sirupas
prisimenu kvėpavimą kraujo nešamą deguonį
vartau pageltusius rudens lapus
prirašytus nesuprantamų matematinių ženklų
mūsų lygtis yra tokia paprasta
kad jos neįmanoma išspręsti
skaičiuojant pakanka būti
tirštoje išsilydžiusioje nakties materijoje
susimaišyti nesipriešinant neribotam
laikotarpiui norint galima centrifuguotis
be jokio skausmo tačiau tu žinai
cheminės medžiagos ilgai glūdi
atokiose planetose ir tik tyrėjo
rankoms jas sudėjus į mėgintuvėlį
įvyksta reakcija kuri pakeičia
iki tol vyravusią pasaulio kilmės
ir tikslo teoriją
surūdijusiu mėnuleigiu judame
per astralinių dulkių dykumas ir uolienas
į nesibaigiančią tamsą ir nė karto
neįklimpstame eksperimentinėse jos formose
nereikia nė žodžio tarti norint nustatyti
kelionės kryptį nes magnetinė trauka nepaklūsta
eilėraščio rimui ji stipresnė
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.
