„S.Narbuto indėlis į Lietuvos senosios kultūros ir literatūros tyrinėjimus – itin svarus. Gerai žinomi ir vertinami jo LDK literatūros tyrimai ir vertimai iš senosios graikų bei lotynų kalbų, tarp kurių ypatingą vietą užima svarbiausias pastarųjų metų darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“/Rankraštinio šaltinio iššifravimas, tyrimas, komentavimas, vertimas ir publikavimas (išleido LMA Vrublevskių biblioteka, 2015). Tai reikšmingiausias ir didžiausias heraldikos veikalas įvairiakalbėje LDK raštijoje“, – tikina ministerija.
Per pastaruosius penkerius metus S.Narbutas vienas ar su kitais autoriais mokslo tyrimų rezultatus paskelbė keturiose knygose, skaitydamas pranešimus aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose, publikavo nemažai mokslinių ir mokslą populiarinančių straipsnių, kryptingai skirtų Lietuvos – senosios ir naujosios – raštijos ir kultūros istorijai, asmenybėms ir jų veiklai: Pranciškui Skorinai, Jonui Radvanui, Kristijonui Donelaičiui, A.Kojalavičiui-Vijūkui, Jonui Basanavičiui, prof. Juozui Girdzijauskui.
Nuo 2010 m. S.Narbutas vadovauja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, nuo 2011 m. yra Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, o nuo 2014 m. – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narys.
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui. Martyno Mažvydo ir kitos Kultūros ministerijos premijos bus įteiktos Vilniaus rotušėje gruodžio 14 d. 10.30 val.
