1. ZERUYA SHALEV „Meilės gyvenimas“, leidykla „Sofoklis“
„Meilės gyvenimas“ Der Spiegel įtrauktas į prestižinį „20 geriausių kūrinių pasaulyje“ (per pastaruosius keturiasdešimt metų) sąrašą, kartu su Günterio Grasso, J.M.Coetzee ir Michelio Houellebecqo kūriniais. Tai drąsus iš Izraelio kilusios rašytojos pasakojimas apie jaunos ištekėjusios moters audringus santykius su vyresniu vyru.
Kai Jaara sutinka Arję, tėvo jaunystės draugą, ją kaipmat patraukia jo ryžtinga, itin herojiška išvaizda. Dėl šio paslaptingo vyro, kuris tarsi įkūnija visa, ko jai trūksta: valią, jėgą, raktą į nepasiekiamą jos tėvų praeitį, moteris apleidžia ją dievinantį sutuoktinį. Fatališkas meilės romanas greitai tampa pražūtinga kančia, kai Jaara suvokia, jog Arjės bruožai yra tiek patrauklūs, kiek ir atgrasūs.
Nepaisant niūrios atmosferos, ši knyga išsiskiria nepaprastai poetišku, sodriu tekstu, kuris nustebins net ir įnoringiausią skaitytoją.
Nors vietomis knyga ir turi užuominų į „Pilkuosius atspalvius“, tačiau tai tik pirmas įspūdis. Nepaisant niūrios atmosferos, ši knyga išsiskiria nepaprastai poetišku, sodriu tekstu, kuris nustebins net ir įnoringiausią skaitytoją. Atverdama skaitytojams plačią vyro ir moters santykių įvairovę, sudėtingus ir painius likimo vingius, autorė subtiliai atskleidžia lemtingus Jaaros išgyvenimus: nuo didingumo iki grotesko, nuo šventumo iki šventvagystės, nuo visiškos laisvės iki visiško pavergimo. Šis romanas yra intelektualus, gundantis ir provokuojantis.
„Meilės gyvenimas“ patiks ir psichologinės literatūros gerbėjams, nes romane nemažai analizuojama kaip vaikų gyvenimus, charakterį ir pasirinkimus lemia nutylėtos tėvų paslaptys ar meilės trūkumas patirtas vaikystėje. Taip pat romane gausu aliuzijų į Šventąjį Raštą, į žydų mitologiją, kurioje moteris visada gundančioji ir nusidedančioji..
Zeruya Shalev (g. 1959) – šiuolaikinė Izraelio rašytoja, poetė, eseistė. Pelnytai laikoma viena iš geriausių savo kartos kūrėjų. „Meilės gyvenimas“ iškart pelnė tarptautinį pripažinimą, išverstas jau į 24 kalbas. Iš hebrajų kalbos išvertė Olga Lempert.
Leidyklos „Sofoklis“ kvietimu Z. Shalev svečiuosis šių metų Vilniaus knygų mugėje.
2. PATTI SMITH „Tiesiog vaikai“, leidykla „Kitos knygos“
„Tiesiog vaikai“ – pirmoji amerikiečių roko ir meno legendos Patti Smith prozos knyga, kuri 2010 m pelnė JAV nacionalinės knygos premiją negrožinės literatūros kategorijoje (National Book Award) ir netrukus skaitytojų imta vadinti mėgstamiausia visų laikų atsiminimų knyga.
Prieš mirtį garsus fotografas, menininkas Robertas Mapplethorpe'as paprašo Patti Smith aprašyti jų istoriją, ir „Tiesiog vaikai“ yra būtent šio pažado ištesėjimas. Nors Patti Smith – įvairialypė asmenybė, talpinanti savyje daug kūrybinių pradų (menininkė, poetė, rašytoja, muzikantė), tačiau „Tiesiog vaikuose“ jai pavyko išvengti pavojingos teritorijos kurti knygą išskirtinai vien apie menininkus. Pažadėtieji memuarai yra apie šios poros nepaprastą ryšį, laikmetį, vietą ir asmenybes, kurie paskatino, įkvėpė ieškoti kūrybinės savasties.
Iki pripažinimo jie turėjo nueiti nelengvą tapatybių ir saviraiškos paieškų kelią, iki pat pabaigos, tesėdami vienas kitam duotą pažadą pasirūpinti vienas kitu, kad ir kas nutiktų. Net tada, kai Robertas atrado savo homoseksualumą ir abu turėjo kitus mylimuosius, jie vis tiek išliko draugais. Jų santykių tikrumą palaikė bendras sielų troškimas kurti kartu, o tai visada buvo aukščiau už jų kūniškus poreikius, ir tai išliko iki pačios paskutinės Roberto gyvenimo akimirkos.
Visgi didžiausias „Tesiog vaikai“ knygos ypatumas – tai skaidrus, šviesus, išgrynintas Smith tekstas.
Be Patti ir Roberto tarpusavio santykių, jų tuometinio gyvenimo peripetijų, knygoje „Tiesiog vaikai“ apstu anekdotinių, romantiškų ir liūdnų pasakojimų, Patti įžvalgų apie daugybę to meto Niujorko menininkų gyvenimą. Knygoje galima rasti šių herojų istorijų pradedant su Jimiu Hendrixu, Janis Joplin, tęsiant šimtais garsiausių tuometinių muzikinio pasaulio vardų ir baigiant tokiomis pirmo ryškumo meno žvaigždėmis kaip Andy Warholas ar Salvadoras Dali.
Visgi didžiausias „Tesiog vaikai“ knygos ypatumas – tai skaidrus, šviesus, išgrynintas Smith tekstas, srūvantis nepaprastai poetiška kalba. Jos proza vaizdinga, žaisminga ir be galo nuoširdi, intymi, talpinanti savyje daug aistros ir giedros, todėl skaitosi labai lengvai ir įtraukiančiai, o kartu priverčianti susimąstyti.
Tai iš tiesų viena labiausiai įkvepiančių biografinių knygų, kuri kada nors buvo parašyta apie tapimą menininku, o kartu vienas gražiausių, gilaus tarpusavio ryšio įprasminimų.
Knygos recenziją galite rasti čia.
3. LENA ANDERSSON „Be įsipareigojimų“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lena Andersson – garsi švedų žurnalistė, septynių romanų autorę, labiausiai išgarsino kūrinys „Estera. Romanas apie meilę“, už kurį jį buvo apdovanota Augusto premija ir kuris mūsų šalyje sulaukė taip pat daug liaupsių iš moteriškos lyties skaitytojų. Daugelis tuomet prisipažino, kad bent kartą gyvenimą yra patyrusios panašų jausmą ir visą iš to sekančią veiksmų, potyrių grandinę, kurią taip taikliai aprašinėja Lena Andersson. Šios rašytojos knygas galima vadinti psicholingvistinėmis, kuriose nagrinėjamos nepavykusių santykių, apgaulės, prisirišimo, kaltės, savigarbos praradimo, gėdos ir vilties temos. Pati autorė, duodama interviu 15min, sakė, kad savo knygose ji tyrinėja du pasmerktos meilės ir santykių aspektus: susižavėjimą, į kurį neatsakoma tuo pačiu, ir – meilužės ir jos neištikimo mylimojo situaciją.
Šiame romane, kaip ir pirmajame, atpažinsite tą patį žaismingą, ironišką stilių, aštrią įžvalgą, humorą.
Autorė tęsia Esteros Vilson meilės nuotykius naujame romane „Be įsipareigojimų“. Prabėgus penkeriems metams nuo istorijos su Hugo Rasku („Estera. Romanas apie meilę“ (2016)), ji sutinka aktorių Olofą Steną. Ir jau pirmojo pasimatymo metu atpažįsta kūno reakciją: bus beprotiškai įsimylėjusi. Olofas nė neslepia, kad yra vedęs, susituokęs su Eba, nors tuo pat metu susitikinėja ir su Estera. Jiedu užmezga artimus santykius, tačiau, pasak Olofo, tai – jokie santykiai. Nes jis juk vedęs ir sakosi nė neketinantis palikti Ebos. Bet ką tuomet su juo veikia Estera? Gal ji ir paliktų jį, tik tas keistas Olofo dvilypumas puoselėja skyrybų viltį. Šiame romane, kaip ir pirmajame, atpažinsite tą patį žaismingą, ironišką stilių, aštrią įžvalgą, humorą, kuriuos pasitelkusi Lena Andersson atskleidžia meilužės vaidmenį mūsų kultūroje bei giliai įsišaknijusias nuostatas, valdančias meilės trikampį.
Lenos Andersson „Estera. Romanas apie meilę“ recenziją galite rasti čia.
4. SAULIUS SPURGA „Iliuzijos – irgi gėlės“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę? Karalius Stanislovas Augustas nori tuo tikėti, nes jo mylima moteris – imperatorė Jekaterina. Karalių slegia virš valstybės pakibusi grėsmė, bet kartu jis susirūpinęs dėl savo ausų formos. Jam ramybės neduoda klausimas, koks išliks jo, karaliaus, įvaizdis istorijoje...
1793-iųjų žiema, Abiejų Tautų Respublikai gresia antrasis padalijimas. Varšuvos karališkojoje pilyje – niūrios nuotaikos. Pilies virtuvėje netikėtai apsilanko kunigaikštis Karolis Gimbutas ir karaliaus virėjui Kacperui pateikia itin keistą reikalavimą. Virėjas dar labiau suglumsta, kai gauna kvietimą atvykti pas patį karalių.
Romaną „Iliuzijos – irgi gėlės“ galbūt labiau įvertins istorinių knygų gerbėjai.
Taip prasideda žaižaruojančio barokinio stiliaus pasakojimas, pilnas netikėtų siužeto posūkių ir kvapą gniaužiančių atradimų. Įvykių centre – karalius Stanislovas Augustas, karštos širdies ir lakių svajų valdovas, filosofas, humanistas, garsėjantis ir nepaprasta išmintimi, ir beveik vaikišku naivumu. Jis lenkiasi grožio kultui ir yra tikras intelektinių bei kūniškų malonumų vergas. Kokia lemtis jo laukia?
Romaną „Iliuzijos – irgi gėlės“ galbūt labiau įvertins istorinių knygų gerbėjai, nors reikia pripažinti, kad šioje gana patraukliu, vaizdingu stiliumi parašytoje knygoje, pikantiškų mėilės ryšių, scenų tikrai nestinga. O ant romano viršelio besipuikuojančios vyšnios taip pat užmena mįslę apie paslaptingą karaliaus penkių dienų bado dietą, kurią vainikuoja gana viliojančiu būdu pateiktos vyšnios specialiame marinate. Karalius teigia “kad didžiausią paguodą ir subtiliausius malonumus mums gali suteikti ne kas kita, o tik mūsų vaizduotė, kuri nepažįsta jokių ribų... Iliuzijos – tai irgi gėlės“.
Apie paskutinį Abiejų Tautų Respublikos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį Lietuvoje, palyginti, mažai žinoma, nedaug apie jį rašoma ir diskutuojama, tačiau, pasak knygos autoriaus, ši nepaprasta asmenybė tikrai verta didelio susidomėjimo, naujų tyrinėjimų ir rašytojo plunksnos. Augustas Poniatovskis buvo vienas labiausiai išsilavinusių Europos intelektualų, ypač daug dėmesio skyręs menui, mokslui ir švietimui. Jis buvo karštas patriotas ir nuo ankstyvos jaunystės kūrė Abiejų Tautų Respublikos modernizavimo viziją, kurią turėjo galimybę įgyvendinti.
Saulius Spurga – žurnalistas, publicistas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto kancleris. Kūrybą skelbia nuo 1985 m. Tai – trečiasis autoriaus romanas.
5. ANNA PASTERNAK „Lara“, leidykla „Jotema“
Iki širdies gelmių jaudinanti tikra nelaimingos, aistringos Boriso Pasternako ir Olgos Ivinskajos meilės istorija, įkvėpusi romaną „Daktaras Živaga“.
Tikroji meilės istorija, inspiravusi pasakojimą apie „Daktarą Živagą“, romaną, kuris palietė milijonus širdžių, taip ir liko iki galo neištirta. Pasternakas dažnai sakydavo, kalbėdamas pašnekovams apie savo gyvenimo meilę ir literatūrinę mūzą Olgą Ivinskają, kad Lara gyva, eikite ir susipažinkite su ja. Jiedu susitiko 1946 metais literatūrinio žurnalo redakcijoje, kurioje ji dirbo. Jų ryšiai išliko glaudūs per visą jųdviejų gyvenimą.
Olga sumokėjo nežmonišką kainą už meilę savo Boriai. Ji tapo pėstininke aukšto lygio politiniame žaidime ir buvo dukart įkalinta Sibiro lageriuose dėl ryšių su rašytoju ir jo prieštaringais darbais. Jos gyvenimo istorija pasakoja apie nesuvokiamą drąsą, ištikimybę, kančias, tragediją, dramą ir netektį.
Savo knygoje Anna Pasternak, remdamasi archyviniais šaltiniais ir šeimos prisiminimais, pirmą kartą istorijoje atskleidžia lemtingą Olgos vaidmenį Boriso gyvenime ir teigia, kad be jos „Daktaras Živaga“ nebūtų baigtas ar išleistas.
Anna Pasternak yra rašytoja ir garsiosios Pasternakų šeimos atstovė. Ji yra dailininko postimpresionisto Leonido Pasternako proanūkė, o Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas yra jos senelės brolis.
6. ROSANNA LEY „Paskutinis šokis Havanoje“ , leidykla „Alma littera“
Kuba, 1958. Šešiolikmetė Eliza susipažįsta su Duardu ir nuo pat pirmos akimirkos, kai jiedu pradeda šokti rumbą Havanos senamiesčio bare, suvokia, kad jis – jos gyvenimo meilė. Tačiau Duardas aktyviai remia Kastro idėjas ir prisideda prie jo kovos, o Eliza priversta išvažiuoti iš gimtinės ir pradėti naują gyvenimą tolimojoje Anglijoje. Čia ji pritampa, bet taip ir negali pamiršti Havanos karščio ir ausyse vis dar skambančios rumbos motyvų.
Populiarių romanų autorė Rosanna Ley savo naujojoje knygoje pasakoja Kuboje ir Anglijoje vykstančią istoriją apie egzotišką ir skausmingą meilę.
Anglija, 2012. Greisės santykiai su tėvu – sudėtingi, ji kaltina tėvą dėl to, kad taip anksti neteko mylimos motinos. O šiemet jai kaip niekada anksčiau reikia patikimo peties, į kurį galėtų atsiremti. Greisė kardinaliai pakeitė veiklą, negali apsispręsti, ar nori kūdikio, jaučia vyro spaudimą susilaukti atžalos, o blogiausia, kad pajunta įsimylėjusi artimiausią šeimos draugą Teo. Jis – Kuboje gimęs magas. Tas amžinas meilės trikampis... Greisę slegia abejonės, ar dėl įsiplieskusios aistros verta statyti ant kortos ramią šeimos laimę.
Ir Elizai, ir Greisei tenka apsispręsti, ko jos abi trokšta iš gyvenimo. Ar užteks ryžto pasielgti drąsiai, nors sėkmingos baigties niekas negarantuoja?
Populiarių romanų autorė Rosanna Ley savo naujojoje knygoje pasakoja Kuboje ir Anglijoje vykstančią istoriją apie egzotišką ir skausmingą meilę, šeimų gyvenimo dramas ir esminius pasirinkimus.
7. LINA EVER „Neišryškinta juostelė“, leidykla „Tyto alba“
Svetimos meilės istorijos išmoko mylėti. Nelaimingos meilės istorijos priverčia apsispręsti.
Pagrindinės herojės Dalios santuokinis gyvenimas byra į šipulius ir net atostogos Kretoje jo neišgelbsti. Negana to, ligoninėje atsiduria komos ištiktas tėvas, žinomas Lietuvos fotografas, su kuriuo ji nepalaikė ryšių nuo tada, kai jis paliko šeimą, ir ji tampa vienintelė atsakinga už jo slaugą. Jo fotolaboratorijoje radusi neišryškintą juostelę moteris supranta aptikusi nutylėtą tėčio gyvenimą. Kodėl jis paliko šeimą? Kodėl mama išsisukinėja nuo atsakymų? Kas ta ugniaplaukė nuotraukose? Kodėl jis niekada viešai nerodė savo geriausių darbų? Dalia visa galva panyra į tėčio istoriją, nes giliai širdyje jaučia, kad tik prisilietusi prie šaknų įstengs atrasti save ir savo kelią, galės ir vėl pamilti.
„Neišryškinta juostelė“ – tai romanas tiems, kam patinka įtraukiantis siužetas, šeimos paslaptys, bohemiško „anų laikų“ menininkų gyvenimo užkulisiai ir fotografų profesinės virtuvės atspindžiai.
„Neišryškinta juostelė“ – tai romanas tiems, kam patinka įtraukiantis siužetas, šeimos paslaptys, bohemiško „anų laikų“ menininkų gyvenimo užkulisiai ir fotografų profesinės virtuvės atspindžiai. Gyvas ir dinamiškas romano pasakojimas suartina Vilnių ir Kretą, susieja senas šeimos nuotraukas su dabarties vaizdais, slaugymo ligoninėje valandas su gimstančiais jausmais naujam mylimajam ir priverčia susimąstyti apie galingą meilės jėgą. Pradėjus knygą skaityti laukia bemiegė naktis.
Lina Ever – žurnalistė, tinklaraštininkė, rašytoja ir gidė po Berlyną. Ragavo verslininkės, vadovės, valdininkės duonos, bet geriausiai jaučiasi rašydama. Išleido tris romanus: „Objektyve meilė“ (2014), „Ruduo Berlyne“ (2015), „Berlyno romanas“ (2016). „Neišryškinta juostelė“ – ketvirtoji jos knyga.
8. ALEX CAPUS „Istorija apie Leoną ir Luizę“, leidykla „Alma littera“
Toli nuo fronto linijos, Normandijoje, dviračiu važiuojantį Leoną triskart aplenkė pedalus baisiai greitai minanti Luizė. Miestelyje Leonas stengiasi susirasti žaliaakę merginą, kurios niekaip negali išmesti iš galvos. Du įdomiai mąstantys jaunuoliai puikiai jaučiasi leisdami laiką drauge, vienas kitą supranta iš pusės žodžio. Besibaigiančio Pirmojo pasaulinio karo gūsis įsimylėjėlius užklupo kelyje. Kulkosvaidžio sužeistas Leonas išgyveno, bet išėjęs iš ligoninės sužinojo, kad jo mylimoji Luizė žuvo. Sukrėstas netekties jis paliko miestelį ir išvyko į Paryžių.
Po dešimties metų Leonas – Paryžiaus kriminalinės policijos tarnautojas, rūpestingas vyras ir mylintis tėvas. Šeimos gyvenimas nesuteikia lauktos pilnatvės, širdį kartais suvirpina pirmosios meilės prisiminimai. Vieną vakarą metro Leonas išvysta merginą, primenančią karo audrose pradingusią Luizę. Taip po dešimtmečio Leonas sužino, kad Luizė gyva, ji gyvena ir dirba tame pačiame mieste. Abiejų jausmai nepasikeitė, bet ji nenori ardyti jo šeimos. Ir kaip jiems likti drauge? Keistai besiklostęs dviejų žmonių viso gyvenimo ryšys pasirodė stipresnis už abiejų daliai tekusius, istorinių įvykių nulemtus sukrėtimus ir likimo smūgius.
Prancūzijoje gimęs, Šveicarijoje gyvenantis Alexas Capus rašydamas dviejų įsimylėjusių žmonių istoriją pasaulinių karų purtomais laikais rėmėsi savo senelio patirtais dalykais. Autorius sukūrė grakštų, šmaikštų, skoningą ir sodrų pasakojimą apie to meto realijas ir, žinoma, apie meilę, atlaikiusią artilerijos antpuolį, vokiečių okupaciją, dešimtmečius trukusį išsiskyrimą, taip pat apie sunkų pasirinkimą tarp jausmo ir pareigos, asmeninės laimės ir žmonių, priklausančių nuo tavęs.
Leonas ir Luizė yra iš tiesų nepamirštama pora, kuriai likimo skirta tik nedaug laiko praleisti kartu, bet visada išlikti vienam kito širdyje.
9. COLLEEN HOOVER „Mes dedame tašką“, leidykla „Baltos lankos“
Šis kūrinys Gooreads lankytojų buvo tituluotas geriausiu 2016-ųjų meilės romanu.
Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti — atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.
„Mes dedame tašką“ — tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.
Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.
„Mes dedame tašką“ — tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.
„The New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (g. 1979) savo karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Kartu su vyru ji įsteigė knygų užsakymo platformą „The Bookworm Box“, o pelną aukoja labdarai.
10. MONICA MCINERNY „Lemtingas laiškas“, leidykla „Alma littera“
Trisdešimt metų kalėdiniai Andželos Gilespi laiškai, siunčiami šeimai ir draugams visame pasaulyje, pasakojo apie šeimos laimėjimus ir džiaugsmus, tryško puikia nuotaika. Bet šiemet Andžela nustebina visus ir save pačią – parašo tiesą.
Pasirodo, Gilespių šeima ne tokia ideali, kaip apie ją pasakodavo Andžela. Jos vyras išgyvena amžiaus vidurio krizę. Suaugusios dukterys atsidūrusios bėdoje. O jaunėlis sūnus visą laiką kalbasi su įsivaizduojamu draugu.
Andžela vis dažniau prisimena, ką buvo patyrusi iki santuokos ir motinystės (ir svajoja, kas iš to galėtų išeiti), tikrasis gyvenimas jai ima rūpėti vis mažiau... Vis dėlto svajoti reikia atsargiau...
„Kuri moteris nepasvajoja, kad galėtų būti visai kita? Kuri nesvarsto, koks galėjo būti jos gyvenimas, jei ji būtų kitaip pasirinkusi?“
Gilespių šeima mėgina švelninti negailestingai atviro laiško pasekmes, bet nutinka siaubingas įvykis, ir jie priversti imtis ryžtingų priemonių... Pirmiausia – susivienyti!
„Atviras, nuoširdus, sąmojingas romanas... Juoksitės, raukysitės ir džiaugsitės, kad tai nutiko ne jums.“ – Oprah.com
