Kelionėse į Meksiką gimę Jolantos Onos Vitkutės eilėraščiai

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais iš knygos „Kelionių nuojauta“ dalinasi rašytoja Jolanta Ona Vitkutė. „Ji gimė keliaujant, o tiksliau gyvenant tarp Lietuvos ir Meksikos. Joje tarsi susisuko lizdą ilgesys – savo artimiesiems, savo miestui, savo vaikystės kiemams. Tačiau tai taip pat meilės istorija. Net sunku kartais atskirti vieną eilėraštį iš visos visumos. Jie tarsi sulipę, taip sudėlioti, kad vienas po kito pasakotų savo ilgą istoriją. Tai nuotaikos ir išgyvenimai. Įvairiausios emocijos – nuo džiaugsmo iki pykčio, nuo užmaršties iki tikėjimo, jog rytinė kava gali išspręsti visas problemas. Tai kelionių patirtys, fizinių kelionių ir emocinių. Tad kiekvienas eilėraštis turi savo istoriją“, – pasakojo ji. Klausimas, kokios jos literatūrinės ambicijos, J.O.Vitkutei pasirodė netikėtas. Ji pažymėjo, jog rašymas – tai jos gyvenimo būdas. „Nesvarbu, ką rašau – straipsnį, eilėraštį, pasaką vaikui ar kelionių dienoraštį – dalinuosi savo patirtimis ir išgyvenimais su kitais. Kalbuosi tylumoje. Eilėraščiai gimsta tarsi savaime, juos tiesiog turiu užrašyti – tai gali būti naktį ar važiuojant automobiliu, einant šaligatviu miesto centre ar vidury džiunglių Meksikoje ir t.t. Kartais užrašyti yra lengviau, kartais neįmanoma. Tada jie pradingsta. O šiaip iki šiol juos rašau ant skiautelių popieriaus, kartais ant servetėlių, kartais užrašų knygutėje, kartais „iPade“. Vėliau norint juos visus surankioti nėra lengva, bet įdomu – nes tarsi atrandu juos iš naujo. O vienas iš džiaugsmų yra sulaukti skaitytojų atsiliepimų. Tai norisi kuo daugiau to džiaugsmo. Bet džiaugsmas turbūt nėra ambicija?“ Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt