– Koks tavo mėgstamiausias metų laikas?
– Labai geras ir įdomus klausimas. Matai, metų laikai yra kintantys, nėra taip, kad pavasarį vien tik pavasaris, pavasarį dažniausiai būna ir žiema. Pavasaris ir patinka labiausiai. Tas, kuris ateina balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Ir ruduo. Tada šviesa krinta įdomiu kampu, keičiasi aplinkos kvapai.
– Kas įkvepia tave kurti komiksus? Galbūt konkreti muzika, literatūra?
– Su įkvėpimu yra taip, kad jeigu būtų vienas dalykas, kuris įkvėptų, tai visą laiką tą patį ir darytum. Paprastai, kai darau workshop‘us arba kūrybingumo mokymus, tai įkvėpimas yra nenaudingas, jeigu neturi daug medžiagos savyje. Turi dėtis įvairius dalykus, ne vien muziką ir ne vieną knygą. Mane atgaivina Davidas Shrigley. Man patinka žiūrėti jo darbus. Taip pat kartais klausau muzikos, kuri tinka prie rašymo. Atsimenu, kai paišėme Darių ir Girėną, aš dažnai klausydavau Sci-Fi grojaraščio.
– Jau greitu metu galėsime tave sutikti „Skaitymo festivalyje“, kur kviesi mus pačius kurti komiksus. Gal galėtum apie tai papasakoti plačiau?
– Iš tikrųjų, kai darau komiksų dirbtuves, darau pagal kelis skirtingus modelius ir dar nesu iki galo nusprendusi, kurį panaudosiu „Skaitymo festivalio“ metu. Visada norisi daryti dirbtuves, kuriose pačiai būtų įdomu ir kažkas netikėta. Būna technikos, kurios yra atidirbtos, visiems patinka, viskas būna gerai, bet norėtųsi dar kažką nuveikti plačiau, giliau, įdomiau. Kadangi dirbtuvėse numatyta registracija, susirinks motyvuoti, susidomėję žmonės, kurie patys norės išsamiau padirbėti.
Taigi, kaip ir sakiau, temos iki galo dar nesu nusprendusi, bet dirbtuvių esmė yra pabandyti sukurti komiksą, pabandyti sugalvoti tokią idėją, kad kūrybos procesas būtų įdomus. Tačiau rezultatas turi būti suprantamas ir skaitytojui, o tai dažnai – sunki užduotis.
– Kaip gimė komiksų dirbtuvės?
– Mane vis pakviesdavo pamokyti papiešti. Iš pradžių, man atrodo, man sekėsi prastai, bet po kiek laiko pradėjau pastebėti, kas žmonėms patinka, kas nepatinka. Jeigu dirbu su vaikais (paprastai 14–15 metų), keli būtinai nupieš žudynes ir bent vienas – Hitlerį. Suaugę žmonės bando daugiau piešti apie save, stengiasi paliesti gilesnes temas. Kartą rengiau dirbtuves su žmonėmis, kurie yra iš griežto režimo pataisos namų. Tai – kitokia auditorija, tačiau jų piešiniai buvo pozityvesni, net vaikiškesni negu daugumos vaikų.
– O ką daryti, jeigu nemoki gerai piešti?
– Aš ir pati gerai nemoku piešti. Na, žinoma, 8 metai piešimo praktikos privertė kažkiek pramokti. Bet piešti niekada nesimokiau ir man daug labiau patinka piešiniai, kuriuose kuo mažiau detalių, kurie daug paprastesni, kai viskas nupiešiama ir išreiškiama keliais brūkšniais. Tai dar viena priežastis, kodėl man patinka minėtas Davidas Shrigley. Svarbiausia, kad visi suprastų, ką nori pasakyti. Taigi nemokėti piešti visiškai nėra minusas. Tai gali būti netgi pliusas.
Piešti niekada nesimokiau ir man daug labiau patinka piešiniai, kuriuose kuo mažiau detalių, kurie daug paprastesni, kai viskas nupiešiama ir išreiškiama keliais brūkšniais.
– Skaitymo festivalio metu yra ieškomas šiuolaikinis romantikas. Ar komiksų kūryboje ir kūrimo procese daug romantikos?
– Ne. Mano natūra yra labai neromantiška, čia turbūt priklauso nuo žmogaus, kuris tai daro. Aš tiesiog taip nedarau. Bet... gal gali sukonkretinti, kas yra romantika?
– Sunku sukonkretinti, kas šiandien yra romantika. Gal jau nebėra taip, kad romantikas pasideda šalia taurę vyno, popieriaus lapą, plunksną ir rašo poeziją.
– Vyno taurę pasidėti aš galiu. Ir plunksną pasiimti. Bet toks žmogus turėtų romantišką santyki su darbu ar kūryba. Ar jis pats tada romantikas, ar ne?
– Na, romantika nebūtinai santykis tarp vyro ir moters, moters-moters, vyro-vyro. Tai gali būti ir romantika su darbu, su kūryba. Tą ir bandome išsiaiškinti. Kaip atrodo šiuolaikinis romantikas.
– Bet čia geras. Visai linksma tema, galėtume dirbtuvėje ją panaudot. Man su romantika siejasi romantiko-genijaus stereotipas, kuriame jis yra įkvėptas, toli nuo kitų žmonių, kalba savo jausmais ir taip toliau. Na toks, kuris audros metu prisėda ant kelmo rašyti eilėraštį.
Aš nežinau. Gal dažniausi komiksų pavyzdžiai, stereotipinis komiksas, yra kažkas paprasto, juokingo, kažkas skirta plačiai auditorijai. (Kas, žinoma, nebūtinai yra tiesa.) Bet tarsi pats žodis turi kažką susijusio su komizmu, kas truputį kertasi su romantika. Bet komiksas gali būti romantiškas. Gal reikia, kad žmogus, kuris jį kurtų, kurtų apie savo jausmus. Nelabai daug žinau apie romantiką. Bet aš pagalvosiu.
Su komiksų kūrėja M.Anušauskaite ir daugybe kitų įdomių žmonių galėsite susitikti „Skaitymo festivalyje“, rugsėjo 7–8 dienomis, sostinės Trakų g. 10 esančiame kiemelyje. Daugiau informacijos apie tai – čia.
