Rašytoja E.Liegutė gimė 1930 m. vasario 21 d., Skituriuose, Simno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1960 m. ji Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, kurį laiką dirbo mokytoja. 1965–1973 m. dirbo „Moksleivio“ ir „Tarybinio mokytojo“ redakcijose, Vilniaus „Lėlės“ teatre. Pirmoji knyga „Palaukių vasara“ pasirodė 1967 m. 1973 m. E.Liegutė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.
E.Liegutė išleido daugiau kaip 20 knygų įvairaus amžiaus skaitytojams. Suaugusiems skirtuose apsakymų rinkiniuose „Palaukių vasara“ (1967), „Prieblandos valanda“ (1972), „Stiprybės žemė“ (1979), „Atgimimo kaina“ (1990), „Apžavėtoji“ (2008), „Laimės ieškojimas“ (2014), esė „Pranciškus Skorina“ (2001), autobiografiniais motyvais parašytame romane „Baltoji moteris“ (2004), romane „Bonjour, madame!“ vyrauja dorovinė tematika, romantiškas vaizdas. Dokumentinėje apysakoje „Emilija Pliaterytė“ (2003) apie Vilniuje gimusią grafaitę atkuriama XIX a. pradžios Lietuvos dvarų gyvenimo atmosfera, 1830–1831 m. sukilimo vaizdai.
Prozos knygose vaikams gausu nuotykių ir fantastinės literatūros elementų. Romane jaunimui „Dešimtokai“ (2005) vaizduojamas neigiamas narkotikų poveikis. Eilėraščių rinkiniuose „Bučiuoju smilkinį“ (2007), „Dzūkiški žodžiai“ (2001), „Akmuo pražydo“ (2011), „Būtis-nebūtis“ (2014), „Prieš didelį dangų“ (2016) derinama improvizacija ir išgyvenimų logika, ryškūs meilės ir mirties motyvai. Parašė keletą pasakų knygelių. Iš baltarusių kalbos išvertė V.Adamčiko, J.Kolaso, M.Linkovo kūrinių. E.Liegutės knygų vaikams išversta į azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių kalbas.
