Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nacionalinei bibliotekai perduoti N.Bražėnaitės Paronetto laiškai J.Lukšai-Daumantui

Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduoti Nijolės Bražėnaitės Paronetto laiškai vienam iš Lietuvos partizanų vadų Juozui Lukšai-Daumantui.
Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė Treifelbergo kalnuose. 1950. N.Bražėnaitė: „Juozas turėjo automatinį fotoaparatą. Jį uždėdavo ant akmens, nustatydavo, ir aparatas mus nufotografuodavo“.
Juozas Lukša-Daumantas ir Nijolė Bražėnaitė / D.Lukšaitės-Maciukevičienės archyvo nuotr.

Anot bibliotekos pranešimo, laiškai liudija ne tik dviejų jaunų žmonių romantišką meilės istoriją, bet ir jų didžiulį pasiaukojimą dėl tėvynės.

„Laiškuose atsiskleidžia tvirta valia siekti ne tik asmeninės laimės bei laisvės, bet kilnesnio tikslo – mūsų visų, Lietuvos laisvės“, – teigia Nacionalinė biblioteka.

Vokas, į kurį Juozas Lukša sudėjo Nijolės laiškus prieš išskrisdamas į misiją. Ant voko ranka užrašyta lotyniškai „Noli tangere ciculos meos“ (Nelieskite mano apskritimų). Laimos Vincės nuotr.
Vokas, į kurį Juozas Lukša sudėjo Nijolės laiškus prieš išskrisdamas į misiją. Ant voko ranka užrašyta lotyniškai „Noli tangere ciculos meos“ (Nelieskite mano apskritimų). Laimos Vincės nuotr.

Šių metų rugpjūčio 26 dieną N. Bražėnaitei-Lukšienei Paronetto sukanka 100 metų. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka liepos 3 dieną surengė vakarą, per kurį pristatyta literatūrologės, rašytojos Laimos Vincės sudaryta knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus: Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.

Renginio metu knygos sudarytoja Nacionalinei bibliotekai perdavė originalius N. Bražėnaitės laiškus J. Lukšai-Daumantui.

Tai mašinėle spausdinti laiškai su ranka padarytais prierašais.

J. Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

J. Lukša ir N. Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.

Seimas 2021-uosius buvo paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs