Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas tikina, jog ši problema egzistuoja visur: „Pavyzdžiui, Rusijos nacionalinė biblioteka kasmet nurašo 300 000 leidinių. Žinoma, mastai kiti, tačiau tema panaši. Mūsų padėtis nėra problemiškesnė nei kitų nacionalinių bibliotekų.“
Generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė teigė, jog kasmet biblioteka išduoda tik apie milijoną saugomų dokumentų.
„Dalis neaktyvaus fondo leidinių jau prarado aktualumą – tai nusidėvėjusios ar vartotojams neaktualios, nebeįdomios knygos. Ką mes su jomis darom? Kaip ir viso pasaulio bibliotekos, mes jas nurašome“, – sakė S.Leknickienė, pabrėždama, jog Nacionalinė biblioteka aptarnauja ne tik šiandieninį, bet ir būsimą skaitytoją, todėl pats paskutinis knygos egzempliorius nėra nurašomas.
Į atnaujintą Martyno Mažvydo biblioteką iš buvusių Knygų rūmų Sirvydo g. perkėlus 200 000 leidinių, paaiškėjo, jog dalis jų niekada nebuvo peržiūrėti ir inventorizuoti, o aktualumą prarado ne vienas saugotas dokumentas.
Norint nurašyti saugykloje dūlantį 1958 m. išleistą Marxo ir Engelso raštų tomą anglų kalba, kurio lig šiol neprireikė nė vienam skaitytojui, reikia sudaryti nurašymo komisiją, vertinti knygos aktualumą ir svarbą, sudaryti nurašymo aktą.
Tačiau jų nurašymas – sudėtinga procedūra. Pavyzdžiui, norint nurašyti saugykloje dūlantį 1958 m. išleistą Marxo ir Engelso raštų tomą anglų kalba, kurio lig šiol neprireikė nė vienam skaitytojui, reikia sudaryti nurašymo komisiją, vertinti knygos aktualumą ir svarbą, sudaryti nurašymo aktą.
„Dabartinėje automatizuotoje sistemoje tai užtrunka žymiai greičiau nei rankiniu būdu, bet tai vis vien yra laikui ir darbui imlus procesas. Šiais metais, kai buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis lankėsi Nacionalinėje bibliotekoje, pažadėjo, kad kreipusis į Kultūros ministeriją sąlygos turėtų būti palengvintos. Ar tai įvyks, sužinosime derantis su nauja ministerijos vadovybe“, – teigė S.Leknickienė.
Bibliotekai neaktualūs dokumentai gali būti parduodami aukcionuose – Martyno Mažvydo biblioteka kol kas nėra jų organizavusi, tačiau jos atstovai neslepia galvojantys ir apie šį kelią.
Knygos gali būti nurašomos įvairiomis formomis. Viena jų – mainai, mat tai, ko nereikia Nacionalinei bibliotekai, gali būti aktualu miestų bibliotekoms.
Neaktualūs dokumentai taip pat gali būti perduoti saugoti į depozitą, tačiau čia esantys leidiniai taip pat peržiūrimi, kas penkiolika dvidešimt metų fondas aktualizuojamas.
Bibliotekai neaktualūs dokumentai gali būti parduodami aukcionuose – Martyno Mažvydo biblioteka kol kas nėra jų organizavusi, tačiau jos atstovai neslepia galvojantys ir apie šį kelią.
Tiesa, užsienyje galima sutikti ir dar įvairesnių knygų nurašymo taktikų. Štai nacionalinėje Estijos bibliotekoje, pasak R.Gudausko, knygos panaudojamos kaip dizaino elementas – iš jų kuriami toršerai, puošiantys bibliotekos erdves.