Pasakojimas apie nepaprastus dvynukus Paulą ir Nojų, kurie ieško slapto fabriko ir ten auginamų mirtinų bakterijų, skiriamas 7-12 metų vaikams. Kartu su Paula ir Nojumi tirdami nusikaltimą, vaikai ne tik susipažins su keisčiausia mokytoja Leoparde, blogiausia pasaulyje virėja Grendalinda ir siaubą varančiu sargu Lopeta bei kate Kruopa, bet ir įsigilins į tokio amžiaus vaikams itin svarbią patyčių temą.
„Mes tai patyrėme asmeniškai, – pasakoja Ispanijoje, Fuerteventuros saloje jau keletą metų gyvenanti Jurga. – Mano dukra Paula trejus metus kentėjo patyčias ir bandė pritapti klasėje. Vis laukiau, kol vaikai išaugs, stengiausi susidraugauti su nedraugiškomis mergaitėmis, jų mamomis. Man atrodė, kad sekasi... Mergaitės mielai su mumis važiavo į linksmybes vandens parkuose, bet mokykloje, vos manęs nelikdavo, elgdavosi priešingai.
Juokdavosi iš Paulos gebėjimų piešti, iš geltonų plaukų, elgdavosi labai negražiai, apie tai net nenoriu kalbėti, kaip skaudu... Tai rodo, kad vaikai darosi dviveidžiais – jie moka manipuliuoti, elgtis kaip angelai ir velniai, yra pamiršę apie dalykus, kurie turėtų plakti kiekvienoje mažoje širdelėje: neįskaudink draugo, nes jam skauda taip, tarsi į ugnį pirštą įkištum.“
Jurgos dukrai Paulai – dešimt. Augdama, sako Jurga, dukra ją pačią moko naujų dalykų. Tai iš Paulos prieš keletą metų sužinojo apie „Tik Tok“ platformą, dukra atidžiai stebi, kad tėvai naudotų kuo mažiau plastiko ir mielai padeda visiems, kuriems nesiseka ar reikia pagalbos.
„Augdama dukra tarsi išplėtė namų erdvę, ten dabar telpa dar daugiau emocijų, susijusių su jos draugais, santykiais mokykloje, atsakomybe už pasaulį – jaunoji karta tą jau gerai suvokia. Ir tai labai džiugina. Naujoje savo knygoje įžengiu į dar įdomesnį, sudėtingesnį pasaulį, kuriame sukasi dukros bendraamžiai.
Jis bus groteskiškas, spalvos sutirštintos, veiksmas dažnai komiškas, personažai ryškūs. Daugybė detalių bus iš tikro gyvenimo – tai ir naujokų atėjimas į mokyklą, – panašiai jautėsi Paula, pirmą kartą nuėjusi į mokyklą ispaniškoje saloje, ir pasirodymas ant scenos, kai gražus šokis baigiasi tragikomiškai, – pati esu kritusi scenoje tiesiog apgailėtinomis aplinkybėmis“, – prisipažįsta knygų vaikams autorė.
Jurga prisimena, kad jos vaikystė buvo pilna knygų, ypač detektyvų. „Pamenu, suguldavo šeima, o tėtis imdavo garsiai skaityti apie Baskervilių šunį. Ramiu, paslaptingu balsu. Po to net bijodavau į tualetą viena eiti! Prisimenu tai tarsi būtų nutikę vakar. Emocija tokia artima, kaip kavos puodelis, kurį dabar laikau rankoje“, – pasakoja ir patikina, kad detektyvas jai visada yra mįslė.
Emocija tokia artima, kaip kavos puodelis, kurį dabar laikau rankoje.
Įdomiausia, kad šis, naujasis, jos pasakojimas, nors ir pradėtas prieš trejus metus, šiandien yra itin aktualus. „Jaučiuosi kaip burtininkė, kuri numatė ateitį – miesteliui gresia katastrofa, nes blogietis Tikas pastatė slaptą bakterijų fabriką ir ketina paleisti pikčiausias bakterijas į laisvę. Tada net nenumaniau, kad pasauliui iškils COVID 19 viruso grėsmė, o viena iš sąmokslo teorijų apie jo pradžią prasidės virusologinėje laboratorijoje Kinijoje“, – šypsosi.
Pramoginėje, linksmoje Jurgos knygoje minčių sau ras ir vaikai, ir tėvai. Vaikai sužinos, kad ir kokia didelė būtų problema, ją galima išspręsti. Ar tai būtų pirmoji diena mokykloje, ar bausmė šlykščiausioje pasaulio valgykloje, ar patyčios, ar iš proto išėjusi mokytoja, pasiutusi katė ar pasauliui gresianti katastrofa. Svarbu nenuleisti rankų ir laiku paprašyti pagalbos.
Tėvai save atpažinti turėtų knygos šeimose – Blumberguose arba Tikuose: „Blumbergas svajoja tik apie ramybę ir saugų pasaulį, ne veltui jo sukurtą saugią sodybą pavadinau Burbulyne, tai aliuzija į socialinius burbulus, kuriuose kartais ramiai gyvename, nematydami, kas vyksta aplinkui. Tikas mąsto tik apie verslą ir pinigus. Noriu priminti tėvams, kad kraštutinumai nėra gerai, o gyvenimas, vadovaujantis vien proto balsu, sunkus“.
Jurgos knygas iliustruoja jos gyvenimo vyras, menininkas ir muzikantas Algis Kriščiūnas. Knygų vaikams autorė neslepia, kad personažų piešimas namuose kartais tampa tikru karo lauku. „Pamenu, būdama penkerių, Paula barė tėtį, kad knygos viršelyje mergaitės per didelė nosis ir negraži suknelė. Naujai knygai ji turėjo daug pastabų dvynukų aprangai, Algiui teko tobulinti.
O kai dar aš pasakau savo pageidavimus, tai vargšas dailininkas tik susiima už galvos ir bėga laukais. Bet paskui grįžta, nusiraminęs ir piešia iš naujo.“
Fuerteventuros saloje šviečianti saulė, išduoda Jurga, rašymui trukdo. Štai kodėl ji keliasi anksti, apie ketvirtą, kol dar neprašvitę, užsipliko puodelį kavos ir pagalvoja – ką tądien norėtų rašyti: turi pradėjusi net kelias knygas, visada laukia tekstai žurnalui „Happy 365“, žinutės socialiniams tinklams.
„Labiausiai nervina, kai paskaičiusi suprantu, kad nebepatinka. Tas momentas, kai ištrinu dienos ar net kelių dienų darbą, yra skausmingas. Bet turbūt man pasisekė, kad esu ne tik rašytoja, bet ir redaktorė, daug metų redaguoju autorių straipsnius. Į savo tekstą žiūriu kaip į svetimą – juos karpau ir taisau, taip pat elgiuosi ir su savuoju“, – pasakoja naują knygą vaikams parašiusi Jurga Baltrukonytė.
