Penktadienį „Knygų aikštėje“ vykusiame knygos pristatyme (jį moderavo leidyklos „Tyto alba“ leidybos projektų vadovė Jurgita Ludavičienė) R.Kmita teigė, jog nors ši knyga nėra „Pietinia kronikas“ tęsinys, sąsajų tarp romanų yra. Veiksmo vieta – Šiauliai, panašus ir laikas, nors šįkart R.Kmita skaitytojus pakvies nusikelti į kiek ankstesnį metą: 1988–1993 metus.
„Kai žmonėms žadėdavau, jog bus „Pietinia kronikas“ tęsinys, visą laiką primindavau, kad man įdomi ir kita to laiko pusė. Jei parašiau apie linksmą, komišką gariūnmečio pusę, man įdomi ir kita – niūri, tamsi, dramatiška patirtis, kuri tuo metu nemažai žmonių jei ne traumavo, tai paliko gilių pėdsakų“, – teigė rašytojas.
Kas yra Remyga? „Remyga yra vaikinas, grįžęs iš armijos, iš Afganistano karo, įsidarbinęs milicijoje, turėjęs keisti uniformą į policininko ir bandantis susitvarkyti gyvenimą tuose sunkiuose laikuose“, – pristatyme sakė R.Kmita.
15min paklaustas, ar pirmosios knygos sėkmė ir kartu su ja išaugę skaitytojų lūkesčiai neslėgė rašant naują romaną, autorius teigė: „Kai pradėjau rašyti naują kūrinį, galvojau, kad sėkmė toks dalykas, kurio nei suplanuosi, nei, tuo labiau, galėsi jį pakartoti.
Tačiau rašyti „Remygą“ vis tik buvo sunkiau negu pirmą knygą. Nes rašydamas pirmą knygą tu niekuo nerizikuoji. Jei nepavyks, tai nepavyks. O kai jau pavyko, nori kažką ir pats sau įrodyti. Šiaip normalus, karjerą darantis rašytojas turėtų rašyti tęsinį, stengtis, kad jis nebūtų blogesnis už pirmą knygą ir viskas. Bet aš bandžiau sau įrodyti, kad galiu parašyti kitokią knygą ir ją parašyti kitaip. Tačiau taip, spaudimą jaučiau.”
R.Kmita teigė, jog knygos tema išsikristalizavo iš kelių jo galvoje buvusių idėjų.
„Visų pirma, tai Šiauliai. Tai mano gimtas miestas, atrodo, turėčiau būti prie jo pripratęs, bet man jis vis dar kelia nuostabą. Šiauliai keistas miestas, kad ir kalbant apie sienų tapybą ant viešų pastatų. Tarkim, ant Taupomosios kasos sienos yra nupieštas Buratinas, užkasinėjantis pinigus. Tai yra Taupomosios kasos reklama. Ir galvoji: kaip tai galėjo nutikti? (juokiasi) <...> Man buvo įdomu pačiam tarp keistų Šiaulių ženklų ieškoti atsakymų, tiesti gijas ir kurti romaną“, – sakė rašytojas, pristatymo metu taip pat užsiminęs, kad knygoje tiesiogine šių žodžių prasme įveiksminama Šiaulių kultūrinė atmintis.
Antroji idėja, paskatinusi rašyti romaną, anot R.Kmitos, buvo tarsi iš niekur gimęs vaizdinys žmogaus, keičiančio milicininko uniformą į policininko. Tuomet rašytojas teigė supratęs, kad į kūrinį reikės įtraukti ir Sąjūdį, ir Sausio 13-osios įvykius.
„Kai kūriau personažą, galvojau apie tuos žmones, kurie buvo nutylėti, užmiršti, nereikalingi Sąjūdžio metais. Kai kūrėm Sąjūdį, atrodė, kad daug kas iškils į viešumą, kad visiems užteks vietos, bet kai atkūrėm Nepriklausomybę, nemažai dalyvių pasidarė nebereikalingi“, – pristatyme sakė R.Kmita.
Remyga taip pat tarnavo sovietinėje armijoje, buvo Afganistano kare. Tai – trečiasis motyvas, nuo kurio atsispiriant buvo rašomas romanas.
„Tyrinėdamas lūžio laikotarpio literatūrą, pradėjau domėtis, kas ir kaip yra apie tai rašęs. Man pasidarė įdomu, kad tie žmonės, grįžę iš karo, kuris niekam nebuvo įdomus, kuris buvo gėdingas ir pralaimėtas, buvo sutraumuoti, o to niekas nesuprato, jiems nepadėjo, o tuo metu gal ir neturėjo galimybių padėti“, – teigė R.Kmita.
Knygos rašymo procesas, anot autoriaus, šįkart taip pat buvo ilgesnis nei rašant pirmąjį romaną.
„Į mane kreipėsi Šiaulių dramos teatras, sutaręs su Oskaru Koršunovu, jog jis teatre statys spektaklį. Man pasiūlė parašyti pjesę, teatras norėjo spektaklio šiauliečiams apie Šiaulius. Nuo to viskas ir prasidėjo. Pagalvojau, kad idėją turiu, galima pabandyti padaryti pjesę.
Bet berašydamas pjesę iškart supratau, kad į ją visko nesudėsiu. Kai jau atidaviau pjesę, pradėjau rašyti prozą, nes man atrodė, kad režisierius plėtos pjesės tekstą taip, kaip jis mato ir supranta, o aš irgi noriu pastatyti savo spektaklį, kur aš pats vienas būčiau ir režisierius, ir kompozitorius, ir apšvietėjas, ir visus vaidmenis galėčiau suvaidinti (juokiasi).
Kadangi pjesės kūrimas buvo ir romano rašymo dalis, kaip ir tyrinėjimai – archyvai, susitikinėjimai ir pokalbiai su žmonėmis – visas procesas truko trejus metus, jeigu ne daugiau”, – 15min sakė R.Kmita.
Oskaro Koršunovo spektaklio „Remyga“ premjera pagal R.Kmitos pjesę Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyks rugsėjo 18–19 d. Romanas „Remyga“ knygynų lentynas turėtų pasiekti šį rudenį.
