Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus?
Autorė romane svarsto: „Iki šių dienų tiek dokumentiniuose rašytiniuose šaltiniuose, tiek kino dokumentikoje nuolat keliamas klausimas: „Kodėl nė vienas iš šių žmonių, kuriais taip pasitikėjo nacių diktatorius, vienintele injekcija nepadarė to, ko siekė keliasdešimt nepavykusių pasikėsinimų prieš Hitlerį surengę sąmokslininkai?“ Hipokrato priesaika? Diktatoriaus hipnotinės galios? Tikėjimas nacių idėjomis ir vasališka ištikimybė siuzerenui?“
Šis naujas istorinis romanas sudomins ir Lietuvos istorijos riboženkliais besidominčius skaitytojus – romane aprašomi ir su mūsų valstybės istorija susiję įvykiai, nutikę Klaipėdoje, Kaune, Rytprūsiuose, Baltijos jūroje, Griunvaldo ir Mozūrų miškuose.
Rašydama romaną „Taurė, gyvatė ir svastika“ V. M. Knabikaitė rėmėsi realiais istoriniais faktais. Padėjo istorinė dokumentinė medžiaga: Hitlerio biografų Vernerio Mazerio (Werner Maser), Joachimo Festo (Joachim Fest) darbai, daktaro Teodoro Morelio užrašai, ligos istorijos (kai kurie jų fragmentus knygoje yra cituojami); taip pat svarbūs tyrinėjimai: Anna Maria Sigmund „Nacių moterys“, Hans-Joachim Neumann, Henrik Eberle „Ar Hitleris sirgo?“, Nigel Cawtorne „Didžiųjų diktatorių intymus gyvenimas“, Jesus Hernandez „Valkirija“. Romane cituojami keturi oficialūs dokumentai iš šios dokumentinės apybraižos: Hitlerio, Geringo, Denico ir Himlerio kalbas po nepavykusio pasikėsinimo 1944-ųjų liepos mėnesį.
Romano skyriai pavadinti Hitlerio gydytojų Teodoro Morelio, Liudvigo Štumpfegerio ir Karlo Branto vardais.Skyriuje apie Teodorą Morelį priešmirtiniai sergančio daktaro sąmonės vaizdiniai kaitaliojasi su jo gyvenimo iki ligos epizodais.Nereikia pamiršti ir to, kad kiti du knygoje minimi nacių diktatoriaus gydytojai, skirtingai nei Teodoras Morelis, išsijuosę darbavosi Hitlerio mirties stovyklose, atlikdami šiurpius eksperimentus su žmonėmis.
Vaida Marija Knabikaitė yra išleidusi keturis romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (apie nacistinės Vokietijos diktatorių Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (I-ojo amžiaus senovės Romos tema), „Gulbės sparnu palytėtos“ (karaliaus Mindaugo moterų portretai), „Homo festivus“ (paauglės išgyvenimai XX amžiaus pabaigoje).
