Dar viena knyga apie šunį! Bet juk tai – neišsemiama tema. Nuo senų senovės šuo – artimiausias mūsų keturkojis draugas. Ši knyga skirta visiems vaikams, o ir tiems – suaugusiuose gyvenantiems. Mylintiems gamtą, gyvus padarus, o ir tiems, kuriuos miestas nuo gamtos atitolino. Mėnulis – ypatingas šuo. Tas, kuris išeina naktį. Išeina į lauką pasivaikščioti su savo žmogumi. Nelabai ir aišku, kuris čia kurį vedžioja. Mėnulis turi, ką parodyti savo žmogui, moko jį būti atidžiu ir atviru netikėtoms situacijoms.
Pagrindinis knygos veikėjas įkvėptas autorės draugų ir kaimynų šunų
Kartą knygos „Šuo, kuris išeina naktį“ autorė Jurga Vilė išgirdo iš savo draugų apie jų šunį Bardą, kuris išeina į miestą tik naktį. Autorė pasakoja, kad: „Po šio susitikimo galvoje lyg priedainis skambėjo: šuo, kuris išeina naktį, šuo, kuris išeina naktį…“ J. Vilės knygos herojui vardą paskolino jos kaimynų šuo: „Kaip tik panašiu metu mūsų šeima persikėlė į naujus namus, kur anksčiau gyvenę žmonės turėjo šunį Mėnulį. Jo būda iki šiol stovi mūsų kieme.“ Taip Bardas virto Mėnuliu, ir prasidėjo naujas, Jurgos Vilės juodo šuns, Mėnulio išgalvotas gyvenimas. Pagrindinį knygos veikėją įkvėpusiems šunims autorė įrašė dedikaciją knygoje.
„Atsibudau su Mėnuliu vakare, pažadinome jo žmogų, ir išėjome į naktinį miestą. Tyliai sekiau paskui juos ir stebėjau, kas jiems nutinka. Ką jie sutinka, ką prisimena, kuo džiaugiasi, dėl ko nerimauja. Tas pasivaikščiojimas tekėjo kaip upė. Beje, nors upė ir neužrašyta, Valentina ją įskaitė ir nupiešė.“, apie knygos rašymo procesą dalinasi autorė Jurga Vilė.
J. Vilė sako, kad nors nusekė Mėnulį ir jo žmogų mintyse, bet ir ilgai nešiojosi idėją galvoje prieš suguldydama į tekstą. „Jie laukė, kaip tame žaidime, kai atsisuki, o visi sustingę, jei kas pajuda, žengia žingsnį atgal. Bijojau juos nubaidyti. Jie laukė, kur sukursiu jiems pasaulį, kol sugalvosiu, kokį jų gyvenimo momentą užrašyti. O tada atgijo lyg burtų lazdelės paliesti, pamiršo mane ir tiesiog išėjo pasivaikščioti. Man beliko sekti iš paskos.“ Autorė prisipažįsta, kad su pabaiga šiek tiek užstrigo. „Iš pradžių galvojau, na va, du žmonės susitiko, įsimylėjo, ir galbūt Mėnulis pasijuto šiek tiek vienišas. Bet tokia istorijos pabaiga man pasirodė per liūdna. Tik vėliau išgirdau kūdikio balselį. Kaip galėjau nenuspėti, kuo visa tai baigsis? Šeimos pagausėjimu, naujo, šviesaus puslapio atvertimu.“
Dar neparašyta istorija patikėjo dailininkė
Rašytoja J.Vilė sako, kad dar prieš užrašydama istoriją, žinojo, kas ją iliustruos: „Atradau Valentiną kaip labai savitą menininkę, pamačiau jos darbų, kurie man pasirodė artimi, patiko jos spalvos, jos gilus žvilgsnis į aplinką ir detales, jos fotografijos, jaučiau jos atidumą, jos gerumą. Kartą susitikome su Valentina Vilniuje ir svarstėme, ar galėtume kažką kartu sukurti. Pasiūliau trijų knygų idėjas. Labiausiai jai patiko naktinis šuo. Užrašiau tą istoriją jau žinodama, kas ją pieš.“
Dailininkė knyga patikėjo dar tik išgirdusi istoriją prieš J. Vilei ją užrašant: „Apie naktį su Jurga kalbėjome jau pora metų, o kai tekstas nugulė ant popieriaus, abi žinojome, kad knyga turi gimti. Ji man nuo pat pradžių kažkuo priminė net ne knygą, o kiną, galbūt dėl daugybės fragmentų, o galbūt dėl specifinės atmosferos.“ V. Černiauskaitė sako, kad gavusi rankraštį, kuo daugiau skaitė, tuo daugiau pastebėjo: „Istorijoje yra toks momentas, kur šuo lyžteli šaligatvio plytelę, jog ši greičiau sugytų. Jis man įstrigo visam gyvenimui.“
Dailininkė atvirauja, kad iliustracijų stilistiką įkvėpė pats tekstas. „Šią istoriją nuo pat pirmųjų skaitymų mačiau lyg vientisą liniją, kuri išsišakoja į daugybę mažų gijų. Nors ir sekame šuns kelionę vienos nakties metu, tačiau aplankome daugybę vietų, išgyvename nemažai įvykių, kuriuos šis personažas patyrė praeityje, išgirstame daugybę istorijų, kurias kuria antraplaniai veikėjai. Kai pradėjau galvoti apie kadruotę, piešti eskizus, supratau – jeigu liksiu prie vieno, vientiso piešinio vienam atvartui, turėsime atsisakyti daugybės detalių, kurios tekstą praturtina, suteikia jam savastį. Taip kilo mintis puslapį ir atvartą dalinti į keletą laukelių, stop kadrų, tačiau vis tik likti arčiau paveikslėlių knygos, o ne komikso. Fragmentuotas vaizdas leidžia skaitytojo dėmesį atkreipti į mažiausias detales.“
Iššūkis dailininkei pavaizduoti pasaulį šunio akimis naktį
Pagrindinis knygos veikėjas, juodas šuo naktyje, pareikalavo atskiro tyrimo jį norinčiai atvaizduoti knygos dailininkei, kuri niekuomet neturėjo šuns namuose. V. Černiauskaitė į pagalbą pasitelkė draugus, turinčius šunis, ir sukūrė ne vieną juodo šuns eskizą. Gatvėse ėmė pastebėti visokiausius šunis, kuo jie skirtingi, kaip jie elgiasi.
Pirmąją knygą vaikams iliustravusiai, dailininkei Valentinai Černiauskaitei buvo svarbu išlaikyti istorijos vientisumą, stilistiką, nepametant įvykių sekos ir knygoje atsirandančių jausmų, atskleidžiančių istorijos siužetą. „Didžiausiu iššūkis buvo naktis – jos rolė knygoje svarbi, vienu ar kitu būdu beveik visuomet išliekanti pirmame plane. Tai paros metas, kuris vaikams mažai pažįstamas, paslaptingas, būtent tuo ir traukiantis, tačiau vaizduose reikėjo balansuoti tarp šviesos ir tamsos.“, – apie iliustracijų kūrimą knygai „Šuo, kuris išeina naktį“ pasakoja knygos dailininkė V. Černiauskaitė.
Knygos iliustracijų autorė V. Černiauskaitė sako, kad dirbdama prie projekto visuomet stengiasi galvoti, kas aktualu šiai konkrečiai istorijai ir bando atliepti mintį pasirinkta iliustravimo technika: „Vaizdai ir tekstas yra du skirtingi pasauliai, tačiau jeigu jie veikia išvien, istoriją skaitome jau visai kitaip. Eskizuojant, gana natūraliai, gimė idėja piešti pieštuku. O pilką pieštuko liniją pavertus į baltą, gimė piešiniai ant juodo fono, nes veiksmas vyksta naktį. Knygoje yra ir analogine fotografija užfiksuotų kadrų. Nemaža dalis proceso įvyko ir diskutuojant, kalbant su knygos dizainere, dažnai ieškojome sprendimų drauge.“
Knygos dizainerės ranka rašyti tekstai
Vieno pasitarimo metu knygos dailininkė ir dizainerė Inga Navickaitė-Drąsutė iš studijos „Hands on Press“ sutarė, kad prie iliustracijų labiausiai dera ranka rašytas šriftas. Ne pirmą kartą kartu su rašytoja Jurga Vile ir dailininke Valentina Černiauskaite dirbanti dizainerė prisipažįsta, kad teksto rašymo ranka procesas buvo labai ilgas, tačiau itin meditatyvus procesas: „Parašius visus žodžius, knygos istorija man tapo dar artimesnė ir mielesnė, įsiklausiau į kiekvieną žodį, jį rašydama pakartodavau sau bent po tris kartus, kaip kokius burtus ir tuomet dar paraidžiui pasakydavau galvoje, kad nepadaryčiau klaidų. Prisimenu, kad knygą perrašiusi ranka pirmą kartą, pagalvojau, kad tai įdomiausia mano skaityta knyga vaikams, jeigu būčiau ją turėjusi vaikystėje, ji būtų gulėjusi ant artimiausios komodos šalia kitų geriausių!“
Knygos dizainerė I. Navickaitė-Drąsutė teigia, kad labai svarbu tinkamai paruošti iliustracijas spaudai, šios knygos atveju – ypatingai, kadangi knyga gausi skirtingomis technikomis atliktų piešinių, įvairiausių tekstūrų, kurios vietomis yra labai niuansinės arba priešingai – užbrėžtos gerai padrožtu pieštuku. „Labai svarbu atrasti balansą neprarandant niuansų. Džiaugiuosi, kad pavyko sudalyvauti knygos spaudoje, iliustracijas spaudai parengusio, Raimundo Austinsko dėka, į spaudos procesą keliavau, labiau kaip į ekskursiją, negu į darbą.“
Kinematografiškų knygų autorė šią knyga skiria visiems ir kviečia susitikti
„Šuo, kuris išeina naktį“, kaip ir kitos Jurgos Vilės knygos išsiskiria autorei būdingu kalbos stiliumi, lakoniškais sakiniais, vidiniais dialogais, kelionės tema. Toje kelionėje įvyksta susitikimai, nutikimai, atradimai. Joje svarbios detalės, nutinka maži ir dideli stebuklai. Ta kelionė atrodo paprasta, bet ji gali atverti gilius klodus. Taip pat ši gal net labiausiai kinematofrafiška iš autorės vaikams skirtų knygų. Rašytoja galvoja: „Gal todėl, kad vaizdas ir žodis man visada buvo labai svarbūs. Ir jų sąveika, jų suskambėjimas. Studijavau prancūzų filologiją, o vėliau kino meną. Rašiau tekstus ir filmavau, mėgstu fotografuoti. Kažkuriuo laikotarpiu dar įrašinėjau garsą. Galvodama apie naują tekstą, visada matau jį kaip filmą. Jis judėjime, jis su garsais. Kitas žingsnis – tas vizijas sugaudyti ir išreikšti žodžiais.“
Knygos autorė J. Vilė sako, kad jai patinka paveikslėlių knygos, kurios tinka visiems. „Pasakoju istoriją ir galvoju apie skirtingus žmones. Sukuriu pasaulį savo mintyse. Užrašau. O tada jis ima keistis. Valentina jį pamato kitaip, jos išgyvenimai ir patirtys susipina su manosiomis. Kurdamos knygą mes abi – ir vaikai, ir suaugusios, ir šuo, ir katė, ir šokančios žiurkės, ir apsiskaičiusios benamės…“
Knygos „Šuo, kuris išeina naktį“ autorė Jurga Vilė kviečia visus į susitikimą su ja ir juodu šuniu, vardu Mėnulis susitikti lapkričio 19 d. (sekmadienį) 14:30, Menų spaustuvėje, Vilniuje vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ metu: „Pakviesime skaitytojus pasivaikščioti su Mėnuliu ir jo žmogumi po naktinį miestą. Naktyje mūsų lauks daug paslapčių. Naktyje išgirsime dainuojant prancūziškai. Prancūzė dainininkė Solanža išties bus su mumis. Vėliau kino juostos kadruose paišysime šuns Mėnulio gyvenimo akimirkas: galbūt iš praeities, galbūt iš ateities, galbūt iš knygos.“ – apie knygos pristatymą dalinasi jos autorė Jurga Vilė.
Knygos leidybos projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
