Žmonija vartojo psichedelikus nuo senų laikų
Iki aštuntojo dešimtmečio buvo atliekami moksliniai tyrimai, kuriais stebėtas psichedelinių medžiagų poveikis žmogaus sąmonei, psichikai, bendrai savijautai. Rezultatai atrodė daug žadantys alkoholizmo, panikos priepuolių ir nerimo, priklausomybių, depresijos gydymui. Tačiau kilus hipių ir kitiems kontrkultūros judėjimams ir tiriamoms medžiagoms staiga pernelyg išpopuliarėjus – atsidūrus nepatyrusių žmonių rankose, visi tyrimai buvo sustabdyti.
Ne paslaptis, kad vienokios ar kitokios psichiką veikiančios medžiagos buvo vartojamos dar senų senovėje. Kiekviena kultūra turėjo ritualus, kai psichedelinėmis medžiagomis buvo bandoma pasiekti aukštesnį sąmonės lygį. Iki šiol yra visuomenių, kurios tai tebedaro kaip senais laikais. Tačiau suprantama, kad reikia atsargumo. Ritualams pasirenkami ypatingi asmenys, atidžiai nustatomi kiekiai ir vartojimo dažnis.
Kaip interviu sakė knygos „Kaip pakeisti protą“ autorius M. Pollanas, „Manau, kad kai narkotikai septintojo dešimtmečio pabaigoje pasiekė Vakarus, mes neturėjome jokio ritualo. Tiesiog suvalgę pilną saują haliucinogeninių grybų ėjome į koncertą ar gerdavome LSD tiesiai iš punšo dubens. Būtent todėl daug žmonių pakliuvo į bėdą. Įvairūs psichedelikai tebenaudojami Pietų Amerikos šamanų. Meksikoje haliucinogeniniai grybai vartojami daugiau kaip tūkstantmetį, tačiau tai visad vyko su nevartojančio žmogaus priežiūra ir ypač atsargiai. Ir mes turime išmokti susikurti tą saugų ritualą.“
Slapta tyrėjų bendruomenė, autoriaus baimės ir asmeninė patirtis
Maždaug 2010-aisias vis dažniau pradėta dalintis informacija apie tyrimą, kurį iki šiol vykdo Niujorko ir Johnso Hopkinso universitetai. Tyrimo metu psilocibino duodama pacientams, sergantiems nepagydoma vėžio forma, depresija, kenčiantiems nuo panikos priepuolių ir nerimo. Pasak mokslininkų, psichedelinė patirtis turėtų padėti pasijusti ramiau, o sergantiems – kitaip žiūrėti į mirtį, mažiau bijoti.
Būtent šis tyrimas patraukė Pollano dėmesį. O susidomėjimo rezultatas – viena asmeniškiausių jo knygų. Rašydamas „Kaip pakeisti protą“ M. Pollanas ne tik perskaitė daugybę medžiagos apie LSD, psilocibiną, psichedelikų istoriją, atliktus bei atliekamus tyrimus ir jų rezultatus, kalbino tyrimuose dalyvaujančius žmones, gilinosi į smegenų veiklą tyrimų metu, bet ir pats pabuvojo bandomuoju triušiu: „Neturėjau kitos išeities. Visi, kas mane pažįsta, žino, kad turiu išbandyti tai, apie ką rašau. Rašydamas apie galvijų ūkio industriją nusipirkau karvę. Susidomėjęs architektūra bandžiau pastatyti namą. Juk dabar negalėjau nuvilti savo skaitytojų“, – juokavo knygos autorius.
Jis neslėpė, jog iš pradžių labai bijojo, nes buvo prisiskaitęs istorijų apie net gyvybei pavojingą psichedelikų poveikį. Pavyzdžiui, septintojo dešimtmečio pasakojimai apie studentus, kurie spoksojo į saulę tol, kol apako, arba paauglė, kuri pavartojusi LSD įtikėjo, kad gali skraidyti, ir iššoko pro langą... Nors abi šios istorijos buvo paneigtos ir pavadintos mitais, tačiau daugelis iki šiol jomis tiki.
Neturėdamas rimtos diagnozės, kad galėtų dalyvauti oficialiame Niujorko ir Johnso Hopkinso universitetų tyrime, Pollanas atrado pogrindinę psichedelikų terapeutų bendruomenę, apie kurią pasakoja ir knygoje. Būdamas šešiasdešimties, rašydamas knygą jis pirmą kartą pabandė psilocibino. M. Pollanas teigė, kad būtent dėl tos pirmosios patirties ir jos sukeltų pojūčių pasakojimas tampa toks asmeniškas.
Nė nesusimąstome, tačiau kasdien bent kartą vartojame vienokias ar kitokias augalines medžiagas tam, kad pažvalėtume ar atsikratytumėme streso, nuovargio. Puodelis arbatos, kavos, cigaretė ar pan. dažniausiai vartojami su panašia intencija kaip ir psichedelikai – norint pasijausti geriau.
Atsakymas į tyrimų kritiką ir naujas požiūris į psichinę sveikatą
Į argumentus prieš tyrimus naudojant narkotines medžiagas knygos autorius dažniausiai atsako parodydamas faktus: „Medicininiai LSD ir psilocibino tyrimai dabar išgyvena renesansą. Tyrime dalyvavo jau daugiau kaip tūkstantis savanorių ir kol kas nebuvo nė vieno šalutinio poveikio ar neigiamos reakcijos. Jokių psichozės priepuolių nei noro šokti per langą. Žinoma, nereikia pamiršti, kad veikiami psichedelikų žmonės gali prikrėsti kvailysčių. Tačiau lygiai taip pat jie gali elgtis būdami apsvaigę nuo alkoholio ar žymiai pavojingesnių narkotinių medžiagų.“
Kalbant Michaelo Pollano žodžiais: „Mano knyga yra apie tyrimų renesansą, nors daug dėmesio skiriama ir istorijai, norint parodyti, iš kur kilo panika ir neigiamas požiūris į LSD ir psilocibiną. Stengiuosi žvelgti į tyrimus kaip į įdomius ir vertus dėmesio įrankius psichikai gydyti. Žinoma, dar reikia atlikti daugybę tyrimų, tačiau rezultatai jau dabar labai drąsina tyrinėti toliau.
Paskutinis ryškiausias atradimas psichikos tyrimų srityje buvo SSRI (Selektyvieji seratonino reabsorbcijos inhibitoriai) antidepresantai, atrasti devintojo dešimtmečio pabaigoje. Nuo to laiko neįvyko joks ryškesnis pokytis. Tai tik įrodo, kad mums reikia naujo požiūrio į šias problemas. Ir čia pasirodo šis senas, tačiau tuo pat metu ir naujas būdas. Atliekami tikri bandymai parodo, kokios naudos gali duoti psichedelikai.
Kai kam galbūt kyla klausimas: o kokia to nauda visiems likusiems? Vienas mokslininkas man pasakė, kad jie labai svarbūs visų žmonių gerovei užtikrinti.“ Turima omenyje, kad tokiomis medžiagomis, atsakingai ir su priežiūra jas vartojant, galima ne tik gydyti priklausomybes ar padėti psichinių sutrikimų turintiems žmonėms, bet ir pasitelkus šias medžiagas praplėsti kitų žmonių mąstymą, pvz., sumažinti agresijos atvejų visuomenėje.
Pakeisti protą = netekti proto?
Vos pasirodžiusi knyga sukėlė daugybę diskusijų įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir tapo bestseleriu. Vienas dažniausiai cituojamų atsiliepimų – Tomo Bisselo komentaras „The New York Times“ knygų apžvalgoje: „Kaip galima nuspėti, Pollanas padaro, atrodytų, neįmanomą dalyką. Jis sukuria įspūdį, kad proto netekimas – normaliausia, kas gali atsitikti žmogui.“ Tačiau ar „pakeisti protą“ ir praplėsti mąstymą būtinai reiškia „netekti proto“?.. Jeigu psichedelikų renesansas tęsis, galbūt greitu metu įsitvirtins naujas požiūris į pagalbą psichikos problemų ir priklausomybių turintiems žmonėms ir ateis nauja era su kur kas gilesniu kasdienio gyvenimo suvokimu.
Lietuvos skaitytojai Michaelo Pollano knygą „Kaip pakeisti protą“ galės rasti jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje vasario 21–24 dienomis LITEXPO, leidyklos „Kitos knygos“ stende.
