Romanas „Vilniaus Madona“ – detektyvas, jungiantis mūsų laikus ir beveik šešių šimtų metų senumo istorinius įvykius. Čia detektyvinio trilerio forma perteikiamas mažai pažįstamas XV a. pabaigos–XVI a. pradžios LDK istorijos laikotarpis. Knygoje pasakojama apie didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro paslaptis, Aleksandro ir jo laikų politines bei religines realijas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilės istoriją, autentiškai kuriamas to laikotarpio Vilniaus vaizdas.
„Aleksandras buvo kunigaikštis, kuris turbūt vienintelis tiek daug dėmesio skyrė Vilniui. Jis čia gyveno, statė Vilniaus rūmus, bažnyčias, skatino prekybą ir amatus. Deja, daug jo nuopelnų šiam miestui iki šių dienų neišliko, bet čia vis dar stovi dalis gynybinės Vilniaus miesto sienos, kurią pradėjo statyti būtent Aleksandras. Taip pat jis yra vienintelis valdovas jogailaitis, palaidotas Vilniuje, o čia nėra nei vieno jam skirto paminklo. Manau, kad jis nėra deramai pagerbtas. Be to, jo gyvenimo ir meilės istorija – labai įdomi ir puikiai tinka romanui“, – pasakoja „Vilniaus Madona“ autorė Gina Viliūnė.
Pačios rašytojos žodžiais, jos knyga yra lengvai skaitoma, todėl itin tinka atostogoms. G. Viliūnė rašo kiekvienam, kuris nori keletą valandų praleisti kitoje erdvėje, nusikelti į kitą istorinį laiką tame pačiame Vilniuje, po kurį vaikšto kiekvieną dieną. Taip pat tai – romanas ir tiems, kurie nori praturtinti savo istorijos žinias. Šiuolaikinio ir senojo Vilniaus gretinimas romanui suteikia lengvumo, jį tampa paprasčiau skaityti.
„Lietuvių susidomėjimas istoriniais romanais auga, tačiau tokios tematikos knygų Lietuvoje itin trūksta, nes rašančiųjų yra nedaug. Gina Viliūnė užpildo šią spragą, tad skaitytojai turėtų mėgautis romanu, kuris leis į Vilnių pažvelgti visiškai kitaip“, – sako Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ vadovė.
Romano „Vilniaus Madona“ autorė Gina Viliūnė gimė 1974 metais. Viena didžiausių savo aistrų laiko Vilniaus miestą ir jo istoriją. Autorė, savarankiškai studijavo senojo Vilniaus plėtros, architektūros, bažnyčių istoriją. 2012 metais su bendraautoriu Raimondu Urbakavičiumi išleido knygą „Vilniaus šventovės“ ir pirmąjį romaną „Karūna be karaliaus“.
