Vietoj recepto: tai, ką turi žinoti kiekvienas
Dermatologė Yael Adler iš Vokietijos knygoje „Tavo oda“ žaismingai, su gyvais pavyzdžiais papasakoja viską, ką reikia žinoti apie didžiausią mūsų organą – odą, kalba ir apie tai, ką daugelis linkę ignoruoti: spuogus, raukšles, blogą kojų kvapą. Vasarą, kai pagaliau išsivelkame iš drabužių kiauto, turime gerą progą įdėmiai apžiūrėti savo apgamus. Autorė įspėja, kokie signalai praneša, kad negalima atidėlioti vizito pas medikus, ir pataria, kaip gelbėtis nuo pernelyg aštrių saulės spindulių.
Vasara – tai metas keliauti... arba svajoti apie tolimus kraštus
Kelionių organizatorė Gabrielė Štaraitė prieš kelerius metus netikėtai atrado Afriką. Kadangi nuolat teko girdėti nuostabą, ko ten važiuoti, egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ bendraturtė ir vadovė nutarė apie šį žemyną parašyti knygą. „Apie Afrikos žmones ir žvėris“ galima sužinoti, kaip XIX amžiuje europiečiai raikė žemyną lyg pyragą ir kas iš to išėjo, kokių užmojų turėjo ir turi Afrikos diktatoriai, su kokiais sunkumais susidūrė pirmieji atradėjai, kokių genčių atstovų vis dar galima sutikti keliaujant ir kokių žvėrių išvysti išsiruošus į safarį.
„Tigras tai ne katinas“ – knyga tiems, kurie nori susipažinti su Vietnamu ir Tailandu. Kiek vietnamiečių gali tilpti ant vieno motorolerio? Kodėl tajai šypsosi net tada, kai pyksta? Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido“? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti savo naująjį „aš“ ir svetimą kultūrą. Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis, teatro ir renginių režisierė, dramos mokytoja, savo knygoje dalijasi tuo, ką patyrė ketverius metus gyvendama Azijoje.
Trys romanai paplūdimiui: kai meilė suvirpina širdį
Populiarių romanų autorei Zarai Stoneley patinka, kai jos herojės pristatomos kaip kaime gyvenančios Bridžitos Džouns. Samanta Dženkins iš „Vestuvių svečio“ primena šią kultinę veikėją. Kvietimas į geriausios draugės vestuves Samantos nepradžiugina, nes... vyriausiuoju pabroliu taps buvęs jos vaikinas, o jį lydės besilaukianti nauja mylimoji. Be to, ji kviečiama su draugu, kurio... neturi. Ar iš tiesų toks jau tobulas sprendimas šventiniam savaitgaliui Škotijoje pasisamdyti aktorių?
Įtraukiančiais dialogais (autorė sako norėjusi, kad pokalbis primintų stalo teniso partiją) prasideda santykių istorija Sally Thorne romane „Nekenčiu tavęs!“ Liusė Haton ir Džošua Templmenas, leidybos bendrovės generalinių direktorių vyriausieji padėjėjai, nekenčia vienas kito. Kai jie tampa varžovais dėl svajonių darbo vietos, atmosfera dar labiau įkaista. Bet juk sakoma, kad nuo neapykantos iki meilės – tik vienas žingsnis...
Sejal Badani romanas „Istorijų pasakotojos paslaptis“ panardina į Indijos kvapų ir skonių prisodrintą istoriją. Niujorkietė žurnalistė Džėja tėvų gimtojoje Indijoje tikisi ne tik surasti ramybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl mama nė karto negrįžo į šalį, kurioje užaugo. Buvęs senelės tarnas papasakoja istoriją, atveriančią šeimos paslapčių lobyną, kurio didžiausias brangakmenis – Džėjos senelė Amiša. Kadaise ji nenorėjo būti tik klusni žmona ir gera mama, o troško užrašyti pasakojimus, kurie gimdavo jos galvoje.
Penkios paslaptys: įtampa iki paskutinio puslapio
Bo Svernströmas daug metų dirbo viename didžiausių Švedijos dienraščių „Aftonbladet“, nors nebuvo kriminalinių naujienų reporteris, tačiau kompiuteryje kaupė įvairią informaciją apie nusikaltimus. Tad kai galų gale sėdo rašyti debiutinio trilerio „Aukos“, jau žinojo, kas bus „nužudytas“ pirmas... Pirmoji auka – daržinėje rastas šiurpiai sužalotas vyras. Netrukus aptinkamas panašiai nukankintas kitas vyras. Aukų daugėja, tad komisaras Karlas Edsonas ir jo komanda turi išspręsti šį rebusą.
Aktorė Eimė Sinkler grįžta namo ir supranta, kad jos vyras dingo. Jeigu būtų dingęs dėl jos kaltės, juk prisimintų? Bet Eimė neprisimena. Kriminalistai mano, kad ji kažką slepia, ir yra teisūs. Eimė tikrai turi tamsių paslapčių. Ir atrodo, kad kažkas iš jos praeities jas žino. Taip užsimezga buvusios žurnalistės britės Alice Feeney naujo trilerio „Žinau, kas tu esi“ intriga. Pirmasis jos psichologinis trileris „Kartais aš meluoju“ tapo pasauliniu bestseleriu.
Liusė, mamos netekusi paauglystėje, veltui tikisi, kad elegantiška ir santūri anyta Dajana užpildys širdyje atsivėrusią tuštumą. Marčios ir anytos santykiai ilgainiui tampa vis sudėtingesni. Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu. Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta. Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? Mėgstantiems psichologines dramas su detektyvo prieskoniu – australų rašytojos Sally Hepworth romanas „Anyta“.
Išgirdusi, kad tėvas, jauna jo žmona ir dvylikametė podukra buvo sunkiai sužeisti per ginkluotą apiplėšimą, Robina priversta grįžti į gimtąjį miestą, iš kurio stengėsi pabėgti kuo toliau. Kol ligoninėje tėvas kovoja už savo gyvybę, o policija nesėkmingai bando aiškintis nusikaltimą, Robina bando atkurti santykius su artimaisiais, tačiau greitai supranta, kad šioje šeimoje visi turi ką slėpti: ir tėvo žmona, ir sesuo, ir brolis, ir netgi sūnėnas. Tokią mįslę naujame romane „Bloga duktė“ užmena populiari kanadietė rašytoja Joy Fielding.
Tai turėjo būti paprastas pasimatymas su patikimai atrodančiu vyruku iš pažinčių svetainės. Tačiau atsibudusi sekmadienio rytą Alė supranta, kad įvyko kažkas bloga. Ji kruvina, jai beprotiškai skauda galvą ir ji neatsimena, kas atsitiko. Dar baisiau – dirstelėjusi į veidrodį, Alė neatpažįsta į ją žiūrinčio veido. Neatpažįsta buvusio savo vyro, brolio ir draugų. Ir ji negali atpažinti žmogaus, kuris ketina ją sunaikinti... Taip prasideda bestselerių autorės Louise Jensen psichologinis trileris „Pasimatymas“.
Topuose – tikros istorijos
Atrodo, kad visas pasaulis iš naujo atranda Antrąjį pasaulinį karą – tikromis istorijomis paremti romanai karaliauja perkamiausių knygų sąrašuose ne tik Lietuvoje. Amerikietis Markas Sullivanas romane „Po raudonu dangum“, kuris tapo pasauliniu bestseleriu, pasakoja, į kokią Antrojo pasaulinio karo mėsmalę buvo patekęs jaunas italas Pino Lella. Garbaus amžiaus vyras autoriui patikėjo savo istoriją, apie kurią ilgus metus neužsiminė net artimiesiems: septyniolikos jis gelbėjo žydus išvesdamas iš pavojų kupinos Italijos slaptais Alpių takeliais, po metų tapo vieno paslaptingiausių Trečiojo reicho vadų – generolo Hanso Leyerso asmeniniu vairuotoju ir Italijos pasipriešinimo kovotojams teikė žinių apie slaptus nacių objektus. Pino Lella rašytojui patikėjo ir pasakojimą apie pirmąją meilę, kurios prisiminimas ir tragiškas mylimosios likimas iki šiol kelia skausmą. Romaną „Po raudonu dangum“ ketina ekranizuoti Holivudas, pagrindinį vaidmenį ruošiasi atlikti naujausiuose filmuose Žmogų vorą įkūnijęs Tomas Hollandas.
Vaikystėje ji sužinojo, kad negražu rodyti liežuvį tam, kuris su panieka apspjauna San Paulo gatvėje išmaldos prašančią mamą. Net jei tai pasaulis, kuriame benamius vaikus medžioja tvarkos saugotojai, mergaitės tampa ištvirkėlių grobiu, o dėl maisto kąsnio vaikas sumuša tokį pat alkaną savo bendraamžį. Brazilijoje gimusios, Švedijoje užaugusios Christinos Rickardsson pasakojimas knygoje „Niekada nesustok“ sukrečia atvirumu. Septynerius metus šalia jos buvo mama – nesvarbu, jog teko glaustis olose, džiunglėse ar San Paulo lūšnynuose. Aštuonerių ji su broliu, tuo metu augę vaikų namuose, buvo atiduoti įvaikinti švedų šeimai ir atsidūrė toli nuo gimtinės – Švedijos provincijoje. Čia jiems visko teko mokytis iš naujo. Po dvidešimt ketverių metų Christina, nuolat kamuojama dvilypės tapatybės, pasiryžo kelionei į Braziliją ir rado savo mamą. Šaknų paieškos pakeitė Christinos gyvenimą: grįžusi į Švediją suprato negalinti nutylėti to, kas jai nutiko. Todėl ne tik aprašė savo patirtį knygoje „Niekada nesustok“, bet ir įkūrė fondą sunkiai gyvenantiems vaikams ir paaugliams Brazilijoje.
