- NERIJUS CIBULSKAS
*
kai buvau trylikos, vėjuotą vakarą
stebėjau besiblaškantį
balso celofaną
kol įsipainiojo guobos viršūnėj
ir pasiliko ten kelioms vasaroms
*
eisiu pakrante
atoslūgio pirštai naršys po dumblo kišenes
tolumoj, kur žemė išsiriečia į grakštų fjordo skeletą
skambės nutrūkę narų varpai
*
šaltos dienos kaip sandėliai
pilni nelegalių darbininkų
visų beverčiuose pasuose
yra įspaustas spindulys
Balsuoti galite čia.