Ne veltui prekyboje esama tiek daug vaikams skirtų spalvinimo knygų, įvairiausių priemonių piešimui. Piešiant ir spalvinant lavinami ne tik smulkieji motoriniai vaiko įgūdžiai, bet ir kūrybiškumas, meninis suvokimas, mokomasi derinti, pritaikyti spalvas. Per spalvas vaikas atskleidžia savo emocijas ir būsenas. Stebint, kokias jas renkasi piešdamas ar spalvindamas, galima sužinoti tokių dalykų, kurių mažasis net norėdamas nesugebėtų išreikšti žodžiais.
Daugelis tėvų nerimauja, kai jų vaikas, sulaukęs 3–4 metų, negali pasakyti spalvų pavadinimų ir bando spėlioti. Tai nebūtinai reiškia, jog jis jų neskiria.
Tačiau pažintis su spalvomis, jų suvokimas vyksta ne iškart gimus, o tam tikrais etapais. Naujagimis geba skirti tik juodą ir baltą, o iki ketvirto mėnesio išmoksta atpažinti geltoną ir raudoną. Būdamas šešių mėnesių, mažylis spalvas suvokia jau kaip suaugęs žmogus. Į tai reikėtų atsižvelgti parenkant vaiko aplinkos spalvas ir ypač jam skirtus leidinius.
Vaikiškas knygas leidžiančios leidyklos „Nieko rimto“ atstovė Eglė Devižytė teigia, kad knygyne pamačius knygą su vos keliomis spalvomis nereikia nusigąsti: „Tokios kartoninės knygos kaip Anne Mussenbrock „Pirmosios spalvos“ yra skirtos kelių mėnesių kūdikiams. Jos padeda susipažinti su tokio amžiaus vaikui suvokiamomis spalvomis ir aiškiomis formomis. Suaugusiojo akimis šios knygelės gali atrodyti skurdžiai, tačiau iš tiesų jos yra būtent tai, ko reikia tokio amžiaus vaikams, mat jie tuo metu skiria tik kelias pagrindines spalvas“.
Daugelis tėvų nerimauja, kai jų vaikas, sulaukęs 3–4 metų, negali pasakyti spalvų pavadinimų ir bando spėlioti. Tai nebūtinai reiškia, jog jis jų neskiria. Žinoti ir mokėti pasakyti – visiškai skirtingi dalykai. Neretai vaikai spalvas įvardyti geba tik sulaukę penkerių ar dar vyresnio amžiaus. Pačioje pažinimo pradžioje nenustebkite, jei jis pagrindines spalvas sies su tam tikrais daiktais.
„Pažinti spalvas yra ne mažiau sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis darbas nei mokytis skaityti ar rašyti“, – sako E.Devižytė. – „Geroje spalvų mokymosi knygelėje spalvos pavadinimas derinamas su konkrečiu daiktu. Pvz.: „raudonas obuolys“, „mėlyna jūra“.
Ryškios spalvos knygose savaime nėra blogas dalykas, bet dažnai jų paprasčiausiai per daug, jos nedera tarpusavy, yra aplaidžiai parinktos.
Pažinus spalvas, išmokus jas įvardyti, reikia išlikti atidiems renkantis leidinius. Labai lengva peržengti saikingo spalvingumo ribą. Natūralu, kad mažas vaikas pirmenybę teikia ryškiems, spalvingiems daiktams, tarp jų ir leidiniams. Ir tai nėra blogai. Visai kas kita, kai jis taip ir lieka prisirišęs prie blizgių, spalvomis perkrautų viršelių. Tai tampa tarsi „greitu maistu“ akims, nuo kurio vėliau sunku atprasti. Kad taip neįvyktų, knygų pasirinkimą turėtų kruopščiai prižiūrėti tėvai.
Leidyklos „Nieko rimto“ atstovė E.Devižytė teigia: „Ryškios spalvos knygose savaime nėra blogas dalykas, bet dažnai jų paprasčiausiai per daug, jos nedera tarpusavy, yra aplaidžiai parinktos. Leidiniai dar papuošiami blizgučiais, margaspalviais priedais. Supažindinę vaikus su tokiais leidiniais, jau sunkiai nuo jų beatpratinsite.“ Taip pradedamas formuoti prastas skonis, tad nenuostabu, jei ir vėliau, paaugus, vaikas dairysis tik į kičinius leidinius, kurių blizgūs viršeliai saugo ne ką geresnį turinį.
Žinoma, nereikia baimintis ryškių ir spalvingų knygų. Užtenka kiek atidžiau panagrinėti jų turinį ir bus aišku, kuris leidinys tinka jūsų vaikui. „Nuo gegužės mėnesio knygynų lentynose galima rasti britų iliustruotojo Davido McKee paveikslėlių knygą „Elmeris“. Tai itin vertingas leidinys spalvų tema“, – pasakojo leidyklos „Nieko rimto“ atstovė. – „Elmeris – drambliukas, kuris lyg skiautinukas išmargintas įvairiomis spalvomis. Meniškos knygos iliustracijos ne tik padeda pažinti spalvas, bet ir gyvūnus. Ši istorija padėjo lavintis 20 šalių vaikams – būtent į tiek kalbų ji išversta.“
Reikia nepamiršti, kad su spalvomis vaikas susiduria ne tik vartydamas knygas ar imdamas į rankas spalvotus pieštukus. Kasdienėje aplinkoje jų apstu. Įvardijant drabužių, kuriais vaiką rengiate, maisto, kurį jis valgo, supančių daiktų spalvas, mokytis bus ne tik lengva, bet ir kur kas linksmiau.
Amerikos psichologas Jakobas Libermannas teigia, jog spalva, kaip ir saulės šviesa, gali atstoti beveik visus vaistus. Ne veltui spalvų terapija buvo pasitelkiama jau senovėje.
Kalbant apie spalvas reikia paminėti, jog jos svarbios ne tik mokantis ar formuojant skonį. Amerikos psichologas Jakobas Libermannas teigia, jog spalva, kaip ir saulės šviesa, gali atstoti beveik visus vaistus. Ne veltui spalvų terapija buvo pasitelkiama jau senovėje. Šiomis dienomis naudojamos įvairios meno terapijos metodikos. O pradėti galima nuo artimiausios aplinkos, šiek tiek pasidomėjus konkrečių spalvų poveikiu ir pagal tai jas iš dalies pakeičiant labiau tinkamomis.
Prieš dažant vaikų kambario sienas ar perkant drabužius tereikia pagalvoti, kokių savybių jūsų vaikas turi apsčiai, o kokių jam galbūt trūksta. Jei jis labai aktyvus, verta kambario sienas dažyti žalsvai. O gal jam trūksta pasitikėjimo savimi? Tuomet aprenkite jį mėlynais drabužiais.
Vaikai yra kur kas jautresni mus supančiai aplinkai, net jei to patys ir nesupranta. Suaugusiųjų pareiga juos stebėti ir švelniai nukreipti reikiama linkme. Tinkamai parinktos spalvos ne tik pagerins emocinę vaiko būklę, bet ir padės lavinti gerą literatūrinį skonį.
