Nobelio literatūros premija: kaip Švedijos Akademija ieško Alfredo Nobelio idealizmo

Kai Alfredas Nobelis įsteigė literatūros premiją, jis, matyt, nesitikėjo, kad šiai premijai gauti apibrėžtos taisyklės literatūros apdovanojimą pavers ne tik vienu įdomiausių, bet ir labiausiai diskutuotinų Nobelio premijų, rašo AP apžvalgininkas Jimas Heintzas.
Bobas Dylanas
Bobas Dylanas / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

A.Nobelis nurodė, kad literatūros premija turi atitekti tam žmogui, kuris sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. Ketvirtadienį paaiškės premijos laimėtojas, kurio kūryba bus prilyginta idealizmui. O belaukiant Švedijos Akademijos verdikto AP siūlo atkreipti dėmesį į keletą svarbių Nobelio literatūros premijos aspektų.

Kas yra „idealistinė kryptis“?

Panašu, kad Švedijos Akademija neturi nuoseklaus požiūrio į tai, kas yra A.Nobelio apibrėžta kaip „idealistinė kryptis“.

Nobelio premijos internetiniame puslapyje galima rasti Švedijos Akademijos nario Kjello Espmarko mintis, kuriose jis atskleidžia, kad vien XX amžiuje galima rasti septynias skirtingas idealizmo interpretacijas: pradedant ankstyvuoju „konservatyviuoju idealizmu“, kuris gerbė bažnyčią ir šeimą, tęsiant 1930-ųjų idealizmu, kai Nobelio literatūros premiją laimėjo amerikiečių autorius Sinclairas Lewisas, savo kūryboje gebėjęs kurti sąmoju ir humoru sujungtus charakterius bei kritiškai žvelgti į kapitalizmo vertybes, ir baigiant Vakarų tradicijomis, kurių išauginti rašytojai pastaraisiais metais laimi šį apdovanojimą.

Skaičiuojama, kad penkių šalių rašytojai yra laimėję beveik pusę Nobelio literatūros premijų. Šios šalys yra Prancūzija, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija ir Švedija.

Ką vadiname literatūra?

Pastaraisiais metais premija skirta autoriams, kurių kūryba yra tradicinės literatūros sąvokos paraštėje. Šiuo atveju tradicinę literatūrą suprantame kaip romanus ir poeziją.

2015 metais Baltarusijos rašytoja Svetlana Aleksijevič apdovanota už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Ji žinoma savo dokumentinio žanro knygomis. Tuo tarpu 2016 metais už savo dainų tekstus apdovanotas dainininkas Bobas Dylanas, kurio kūryba yra labiau paveikesnė, kai skamba su muzika, nei yra užrašyta ant lapo popieriaus.

Vida Press nuotr./Bobas Dylanas
Vida Press nuotr./Bobas Dylanas

Kaip rašo AP, jei Švedijos Akademija yra pasirengusi priimti drąsius sprendimus, ji gali paieškoti kitų meno formų, kurias galima taip pat laikyti literatūra. Pavyzdžiui, grafiniai romanai yra ne ką mažau svarbūs ir kuriantys vaizduotę, ir mes juos galime vadinti literatūra.

Visgi kitokios nuomonės laikosi „New York Review of Books“ redaktorius Gabrielius Winslow-Yostas. Pasak jo, Nobelio premiją skirti už grafinį romaną „atrodo nepagrįsta“.

Tačiau jei Bobo Dylano dainų tekstai yra literatūra, ar tam priskirti galime ir operos libretus – operai pritaikytus tekstus, kuriuose aprašomas visas vaidinimas?

Yra specialistų, kurie įsivaizduoja tokią galimybę.

Ilgau laukti Švedijos Akademijos sprendimo neteks. Kas taps šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu, paaiškės ketvirtadienį, 14 val., Lietuvos laiku.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų