Karališkoji Švedijos mokslų akademija nurodė, kad šis 80 metų poetas buvo pagerbtas "dėl to, kad jo kondensuoti, permatomi vaizdiniai suteikia mums naują prieigą prie tikrovės".
„Dauguma Transtroemerio eilėraščių rinkinių pasižymi taupiomis raiškos priemonėmis, konkretumu ir giliai į širdį krentančiomis metaforomis. Savo naujausiuose rinkiniuose ... Transtroemeris pasuko prie dar mažesnio formato ir aukštesnio koncentracijos laipsnio“, – sakoma Akademijos pareiškime.
T.Transtroemerio poezija yra persmelkta vaizduotės ir jausmų, taip pat – netikėtumų, todėl jo darbai kartais atrodo ir dezorientuojantys, ir įdomūs.
Jis buvo vadinamas misticizmo meistru, dažnai perteikiančiu sapną primenančią sąmonę, kurioje laikas sulėtėja ir leidžia analizuoti vidinio „Aš“ ir aplinkinio pasaulio santykį.
Jo eilėraščiuose gausu metaforų ir vaizdinių, juose vaizduojamos paprastos kasdienio gyvenimo ir gamtos scenos. Jo introspekcinis stilius, kurį JAV savaitraštis „Publishers Weekly“ pavadino „mistiniu, įvairiapusiu ir liūdnu“, sudaro kontrastą T.Transtroemerio gyvenimui, kuriame jis nuolat demonstruoja aktyvų atsidavimą darbui dėl geresnio pasaulio – ir ne vien eilėraščių rašymu.
T.Transtromeris nuolat būdavo tarp favoritų šiai premijai gauti, o pastaraisiais metais Švedijos žurnalistai tomis dienomis, kai būdavo skelbiamas laureatas, budėdavo prie jo buto Stokholme.
Vis dėlto poeto žmona Monica Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, jog jis nustebo laimėjęs šią prestižinę premiją.
„Jis nemanė, kad tai patirs“, – sakė ji ir nurodė, kad jų namuose buvo pulkas reporterių, kurie metai iš metų laukdami pranešimo apie Nobelio premijos laureatą susirinkdavo prie poros buto.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Tomas Transtroemeris su žmona (dešinėje) |
„Jis taip pat sako, kad jam netrukdo visi šie žmonės, ateinantys jo pasveikinti ir nufotografuoti“, – pridūrė poeto žmona.
T.Transtromeris yra pirmasis Nobelio literatūros premiją gavęs švedas po Eyvind'o Johnsono ir Harry Martinsono, kuriems abiem ji buvo paskirta 1974 metais.
Švedijos mokslų akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas Švedijos televizijai sakė, jog Akademija ypač atsargiai skiria premiją švedų rašytojams, nes baiminasi kaltinimų šališkumu.
„Tad, manau, buvome gana atidūs ir neveikėme skubotai“, – ketvirtadienį sakė jis apie sprendimą apdovanojimą skirti savo tėvynainiui, kuris Nobelio literatūros premijai būdavo nominuojamas kasmet nuo pat 1993-iųjų.
„Ji (kalba) apie mirtį, istoriją ir atmintį, stebi mus, kuria mus, ir tai daro mus svarbius, nes žmonės yra it koks kalėjimas, kur susitinka visos šios didžiosios esatys“, – tinklalapiui nobelprize.org sakė P.Englundas.
„Tai daro mus svarbius, tad paskaitęs Transtroemerio poezijos niekada negali jaustis menkas“, – sakė jis. – „Jo kūrinių iš tikrųjų yra gan mažai, būtų galima sutalpinti juos į ne per didžiausią kišeninio formato knygą, visus juos. Jis nėra produktyvus autorius".
Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas sakė, kad „džiaugiasi ir didžiuojasi“ šiemetine premija, ir išreiškė viltį, kad ji atkreips didesnį užsienio dėmesį to švedų literatūrą.
Per savo paralelines psichologo ir poeto karjeras T.Transtroemeris taip pat yra dirbęs su neįgaliaisiais, nuteistaisiais ir narkomanais.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbtas Peru rašytojas Mario Vargasas Llosa
Išleidęs 10 poezijos knygų, T.Transtroemeris 1990 metais patyrė insultą, po kurio liko pusiau paralyžiuotas ir nebegalėjo kalbėti, tačiau toliau rašė ir 2004-aisiais išleido eilėraščių rinkinį „Didysis slėpinys“ (Den stora gatan).
Tarp garsiausių T.Transtromerio darbų yra 1966 metų „Langai ir akmenys“ (Klanger och spar), kuriame plėtojamos jo daugelio kelionių temos, ir 1974 metų „Baltija“ (Ostersjoar) .
Jo darbų yra išversta į daugiau kaip 60 kalbų; jo poezija padarė įtaką poetams visame pasaulyje, ypač – Šiaurės Amerikoje.
T.Transtromeris gimė Stokholme 1931 metais ir augo vienas su motina, kuri buvo mokytoja ir kuri išsiskyrė su jo tėvu žurnalistu. Poeziją T.Transtromeris pradėjo rašyti studijuodamas Siodros lotynų gimnazijoje Stokholme ir būdamas 23-ejų debiutavo rinkiniu „Septyniolika eilėraščių“ (17 dikter).
Stokholmo universitete jis baigė poezijos, religijos istorijos ir psichologijos studijas, o vėliau savo profesinį gyvenimą skyrė poezijai ir psichologo darbui. Nuo 1960 iki 1966 metų jis dirbo psichologu institucijoje nepilnamečiams pažeidėjams.
Be kitų T.Transtromerio kūrinių, dar paminėtini rinkiniai „Pusiau užbaigtas dangus“ (Den halvfardiga himlen, 1962), „Nakties regėjimas“ (Morkerseende, 1970), „Tiesos užkarda“ (Sanningsbarriaren, 1978), „Gyviesiems ir mirusiesiems“ (For levande och doda, 1989), „Takai“ (Stigar, 1973), „Liūdesio gondola“ (Sorgegondolen, 1996).
Prestižinės premijos laureatui atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbtas Peru rašytojas Mario Vargasas Llosa už „galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo kandžius vaizdinius“.
