Herta Mueller, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą 2009 metais, sakė dienraščiui „Dagens Nyheter“, kad jai norėjosi verkti išgirdus, kad šiemet Nobelio premija atiteko Mo Yanui.
„Kinai patys sako, kad Mo Yanas yra to paties sukirpimo pareigūnas kaip vyriausybės ministras, – teigė Rumunijoje gimusi rašytoja. – Ji šlovina cenzūrą. Tai nepaprastai liūdina.“
Ji pastebėjo, kad šis laureatas ranka perrašė citatą iš velionio Kinijos komunistų lyderio Mao Zedongo kalbos atminimo įrašų knygoje. Toje kalboje Mao Zedongas sakė, kad menas ir kultūra turėtų palaikyti Komunistų partiją.
Praeitą mėnesį paskelbus šių metų laureatą, Nobelio komitetas nurodė, kad Mo Yanas savo „haliucinaciniu realizmu sulydo liaudies pasakojimus, istoriją ir dabartį“.
59 metų H.Mueller atkreipė dėmesį, kad garbingo apdovanojimo skyrimas Pekino vyriausybės palaikomos rašytojų asociacijos pirmininko pavaduotojui tuo metu, kai 2010 metų Nobelio taikos premijos laureatas Liu Xiaobo tebelaikomas kalėjime, yra „smūgis į veidą visiems, dirbantiems dėl demokratijos ir žmogaus teisių“.
Liu Xiaobo atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę dėl „ardomosios veiklos“, už tai, kad paragino imtis demokratinių vienpartinės Kinijos santvarkos reformų.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Nobelio literatūros premijos laureatė Herta Mueller |
Paskelbus šių metų literatūros premijos laureatą, kitą dieną Mo Yanas sakė žurnalistams, kad tikisi, jog Liu Xiaobo galės būti paleistas iš kalėjimo „kiek įmanoma anksčiau“.
„Jam derėjo tai pasakyti prieš ketverius metus, arba bent dvi savaites prieš gaunant šį apdovanojimą“, – priekaištavo H.Mueller.
H.Mueller buvo persekiojama Rumunijos komunistinio režimo slaptosios policijos dėl to, kad atsisakė tapti informatore, o jos kūriniai tėvynėje buvo cenzūruojami. Rašytoja emigravo į Vokietiją 1987 metais.
H.Mueller romanuose, ypač „Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus“ (Heute war ich mir lieber nicht begegnet) ir „Širdies žvėris“ (Herztier) , vaizduojami bauginimai ir pažeminimas, kurį ji patyrė diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo laikais.
Vokietijos pilietybę turinti romanistė ir poetė yra kilusi iš šeimos, priklausiusios vokiškai kalbančiai Rumunijos mažumai. Jos tėvas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos SS, o motiną Rumunijos komunistai po 1945-ųjų deportavo į priverčiamojo darbo stovyklą Sovietų Sąjungoje.
Kaip rašytoja ji debiutavo 1982 metais, su apsakymų rinkiniu „Žemumos“ (Niederungen), kurį Rumunijos valdžia cenzūravo. 1984-aisiais Vokietijoje buvo išleista necenzūruota knygos versija. Skaitytojams patiko jos kūrinys apie gyvenimą Rumunijos kaimelyje, kuriame žmonės kalba vokiškai. Vėliau Rumunijoje buvo išleistas „Slegiantis tango“ (Drückender Tango).
